2026 m. gegužės 9 d. Péteris Magyaras buvo prisaikdintas Vengrijos naujuoju Ministru Pirmininku. Taip po triuškinančios „Tisza“ partijos pergalės 2026 m. balandžio mėn. vykusiuose parlamento rinkimuose, kuriuose ji gavo 141 iš 199 vietų parlamente ir įgijo absoliučią konstitucinę daugumą, galutinai užbaigtas Viktoro Orbáno 16 metų trukęs autokratinis valdymas. Natūralu, kad šis istorinis valdžios pasikeitimas kelia tam tikrų klausimų dėl Vengrijos ateities, dėl teisinės valstybės atkūrimo, galimų reformų ir jų legitimumo. Visa tai buvo nagrinėjama Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos mokslininkės prof. dr. Tímea Drinóczi balandžio 6 d. vykusioje viešoje paskaitoje. Paskaita buvo organizuota kaip Tarptautinės mokymo savaitės dalis, ją moderavo doc. dr. Jolita Miliuvienė, Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto docentė.
Iliberalūs Vengrijos konstitucinis pokyčiai ir įgaliojimas veikti naujai daugumai
Pirmiausia paskaitoje trumpai prisiminta, kaip Vengrijos konstitucinė sistema virto iliberalia ir vis labiau autokratine, kokie pokyčiai, kuriais nepaisyta tiek teisinės valstybės, tiek valdžių padalijimo, tiek žmogaus teisių apsaugos, buvo įgyvendinti per pastaruosius 16 metų. Buvo kalbama apie teisinės valstybės eroziją, institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos silpnėjimą bei apribojimus, lėmusius žmogaus teisių apimties siaurinimą. Taip pat buvo aptartos platesnės šio proceso pasekmės, įskaitant įtampas santykiuose su tarptautiniais partneriais, visų pirma su Europos Sąjunga.
Toliau paskaitoje buvo analizuojama politinė situacija Vengrijoje po 2026 m. rinkimų, kurie laimėjusiai partijai suteikė mandatą konstituciniams pokyčiams. Buvo nagrinėjamos tiek konstitucinės teisinės valstybės rekonstrukcijos galimybės, tiek būsimų procesų keliamos rizikos. Prof. T. Drinóczi pabrėžė, kad nors konstitucinė dauguma sudaro sąlygas reikiamoms reformoms, tačiau savaime nenulemia to, kaip tokios reformos turėtų būti įgyvendinamos.
Konkretūs reformų pasiūlymai: kadencijų apribojimas ir veto žaidėjai
Paskaitoje buvo aptarti konkretūs galimi valstybinės santvarkos reformų pasiūlymai, kurie šiuo metu tebėra politinių įsipareigojimų lygyje. Diskutuota apie Ministro Pirmininko kadencijų apribojimo nustatymą (tam reikėtų keisti Pagrindinį Įstatymą) ir galimą pagrindinių veto žaidėjų pašalinimą, jei šie nepaisytų būsimojo Ministro Pirmininko išsakyto kvietimo atsistatydinti. Ministro Pirmininko kadencijų apribojimas, tam pačiam asmeniui leidžiant eiti Ministro Pirmininko pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas, yra konstitucinės teisės novela, kuria būtų pasiųstas aiškus signalas, kad ateityje jokia valdžia neliks nekontroliuojama. Kartu pabrėžta, jog šio pokyčio veiksmingumas greičiausiai liktų ribotas, jei jis nebus integruotas į platesnes struktūrines reformas, skirtas konstitucinei demokratijai atkurti.
Europinis reguliavimas kaip teisinė konstitucinės rekonstrukcijos prielaida
Jokie ženklesni pokyčiai valstybėje išrinkus naują parlamentą ir suformavus naują vyriausybę, neįmanomi, nepašalinus pagrindinių veto žaidėjų – tų institucijų ir pareigūnų, kurie gali kurti kliūtis reikiamoms reformoms. Bet koks jų kišimasis į vykstančius procesus gali sudaryti prielaidas neleisti atkurti teisinės valstybės ir teisės viršenybės. Siekiant išvengti galimų įtampų, kaip teigia prof. Drinosci, būtina rasti tinkamą teisinį pagrindimą, ir tokiu galėtų būti visuotinai priimti europiniai standartai,
Pirma, nacionaline konstitucine tapatybe negali būti remiamasi, siekiant paneigti ar ignoruoti narystę Europos Sąjungoje. Tai yra esminė visų argumentų riba. Antra, labai svarbus yra kontekstas: kaip pabrėžta generalinio advokato Ćapeta nuomonėje byloje C-225/24 (2026 m. vasario 12 d.), bet kokie vertinimai turi teikti pirmenybę sisteminei ir kontekstinei analizei, ypač demokratijos erozijos situacijose. Trečia, byloje C-769/22 Komisija prieš Vengriją, ES Teisingumo Teismas patvirtino, kad ES sutarties 2 straipsnis yra norminio pobūdžio, jis sudaro ES konstitucinės tapatybės dalį ir nustato horizontalius įpareigojimus valstybėms narėms gerbti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes. Ketvirta, Venecijos komisijos Atnaujintas teisinės valstybės kriterijų sąrašas (Updated Rule of Law Checklist) pateikia tam tikras gaires demokratijos atkūrimo procesams, įskaitant galimus nukrypimus nuo teisinės valstybės principo, kai tai yra pagrįsta kaip būtina ir proporcinga priemonė, atsižvelgiant į siektiną tikslą atkurti teisinę valstybę. Taip pat reikalaujama įvertinti kontekstą, pagrįsti priemones tarptautine privalomąja ir rekomendacinio pobūdžio teise, taikytina konkrečiai valstybės institucijai, ir užtikrinti įtraukųjį sprendimų priėmimą.
Procedūrinis aspektas: teisėtumas ir galimybė dalyvauti
Prof. T. Drinóczi pabrėžė ir tai, kad kalbant apie konstitucinį teisinės valstybės atkūrimą, būtina turėti mintyje esminį procedūrinį aspektą. Vengrijos teisinėje sistemoje, kurioje konstituciniai pokyčiai priklauso išimtinai tik nuo dviejų trečdalių parlamentinės daugumos, ši dauguma turi būti ribojama procedūriniais reikalavimais. Įtraukus dalyvavimas, skaidrus sprendimų priėmimas ir vieša diskusija bei aiškus priimamų sprendimų pagrindimas yra būtini procedūriniam teisėtumui užtikrinti. Be tokių apsaugos priemonių kiltų pavojus pakartoti tas pačias klaidas, nulemtas valdžios ir galios koncentracijos vienose rankose, kurios buvo būdingos ankstesniam režimui.
Apibendrindama aptartas galimas reformas, prof. T. Drinóczi pažymėjo, jog labiausiai radikalių priemonių, pavyzdžiui, pareigūnų nušalinimo nuo pareigų, kai kuriais atvejais galima išvengti dėl platesnių V. Orbáno režimo žlugimo sukeltų politinių ir neteisinių pasekmių, arba netgi dėl pačių tokių procesų inicijavimo. Vis dėlto, teigia mokslininkė, net ir šiais atvejais būtinas tvirtas teisinis ir konstitucinis pagrindimas.
