Šiemet Mykolo Romerio universitete (MRU) veikiančioje ukrainiečių pabėgėliams vaikams skirtoje bendrojo ugdymo mokykloje „Gravitas Schola“ išleidžiama jau ketvirtoji abiturientų laida – diplomai buvo įteikti 42 abiturientams. Karo Ukrainoje siaubai šiuos vaikus atvedė į Lietuvą, tačiau čia jie atrado daugiau nei tik saugią aplinką. Jie susirado draugų, mokosi lietuvių kalbos, įsiliejo į šalies kultūrą, kartu puoselėja savo ukrainietišką tapatybę. Jie lanko būrelius, planuoja stojimus į universitetus, o svarbiausia – atrado bendruomenę, kurioje rūpestis kitais tapo abipusis. Vilniuje susiformavo tvirta Ukrainos karo pabėgėlių bendruomenė, gyva ne tik prisiminimais, bet ir viltingu žvilgsniu į ateitį. Lietuva, apie kurią prieš karą jie mažai žinojo, jiems tapo antraisiais namais.
Greitos reakcijos pamatai: strategija, kuri tapo kasdienybe
Vos prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, MRU reagavo greitai – universitetas atvėrė duris pabėgėliams, išplėtė bendruomenę, atlaisvino patalpas, telkė savanorius, rinko humanitarinę pagalbą. 2022 m. kovo pradžioje Studentų namuose apsigyveno apie 50 vaikų ir mokytojų iš Charkivo, o netrukus jų skaičius išaugo iki 500. Per gatvę nuo universiteto išaugo viena didžiausių ukrainiečių bendruomenių Lietuvoje.
Vietos gyventojai dovanojo drabužių, maisto, padėjo rasti darbą, ugdymo įstaigas, gydymo paslaugas. Savanoriai vedė užsiėmimus, žaidė su vaikais, įsitraukė į mokymo procesą. Tarp atvykusiųjų buvo pedagogų, psichologų, socialinių darbuotojų – juos įtraukus įkurta „Gravitas Schola“. Nuo to laiko mokykla jau ketverius metus veikia MRU patalpose, kur mokosi beveik 200 vyresniųjų klasių mokinių.
Kiekvieną pirmadienį čia giedamas Ukrainos himnas ir tylos minute pagerbiami žuvusieji. Kieme skamba vaikiškas juokas, dainos ir sporto šūksniai. Gegužę, kaip ir kasmet, abiturientai repetuoja Paskutinio skambučio valsą. Šie vaikai galėjo būti žuvę. Galėjo likti užmiršti, palaužti. Ir vis dėlto – jie čia. Piešia, mokosi, šoka, kuria. „Kai piešiu, neprisimenu karo“, – ištarė vienas berniukas per dailės pamoką. Ne literatūrinė figūra – tikras, jautrus karo šešėlyje išgyventas žodis.
Universitetas, kuris jungia žmones ir vertybes
MRU – tai ne tik mokslo įstaiga, bet ir bendruomenė, kuri karui tęsiantis nepasuko nuo problemos šalin. Universitetas siūlė nemokamus lietuvių kalbos kursus, teisinę bei psichologinę pagalbą, integravo Ukrainos studentus ir dėstytojus į akademinę aplinką. Kai Rusija ėmė taikytis į energetikos infrastruktūrą, MRU bendruomenės nariai pirmieji pradėjo gaminti vadinamąsias „apkasų žvakes“, kurios vėliau paplito po visą Lietuvą. Parama tapo sistema, o ne epizodu.
„Pagalba Ukrainai – tai ne laikina iniciatyva. Tai mūsų bendruomenės vertybinis pasirinkimas, kurį palaikome ne žodžiais, o veiksmais“, – pabrėžia MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė.
Kasdienybės atstatymas: tai, ko neįmanoma pamatuoti skaičiais
„Gravitas Schola“ – tai daugiau nei klasės. Tai emocinio saugumo teritorija, kur vaikai vėl išmoksta pasitikėti. Čia kuriama rutina, kuri karo siautulyje tampa vertybe: pažįstama struktūra, mokytojų balsas, draugų veidai. Tai – ne pamirštas gyvenimas, o naujai atrasta jo versija.
Mokyklos vadovė Agnė Klimčiauskaitė-Janavičienė sako: „Svarbiausia – pagarba, pasitikėjimas ir ryšys tarp žmonių. Tai nėra tik apie pastogę ar pamokas. Tai apie gyvenimo atkūrimą iš šukių.“
Pasak pedagogų, net ir užsisklendę vaikai po truputį atsiveria: piešia, kuria, diskutuoja. Dėstytojų, psichologų ir mokytojų darbas čia – tiltas iš traumų į pasitikėjimą.
Pagalba, kuri keičia gyvenimus
Dar vienas MRU projektas – „Lawyers4Ukraine“ – apjungia Lietuvos teisininkus, verslininkus ir kitus savanorius, kad padėtų nuo karo nukentėjusiems vaikams gauti gydymą ir reabilitaciją Lietuvoje. Parama čia – kryptinga, paremta realiais žmonių poreikiais.
Be to, universitete vyksta nuolatinės diskusijos su Ukrainos akademikais ir visuomenės veikėjais, organizuojamos atviros paskaitos. Ukrainos studentai aktyviai įsitraukia į kultūrinį, akademinį ir socialinį gyvenimą. 2023-uosius MRU Senatas paskelbė Ukrainos laisvės metais – tai daugiau nei simbolika. Tai kryptingas pasirinkimas.
Universitetas, kuris tampa namais
MRU modelis – tai bendruomenė, kurioje atsakomybė, empatija ir atvirumas nėra tik deklaracijos. Čia kasdien susitinka karo išstumtieji ir tie, kurie savo gyvenimą skiria švietimui. Čia gimsta bendruomenė, kuri nesiremia statusais ar pasais, o bendru žmogiškumu.
Saugumas neprasideda nuo sienų. Jis prasideda nuo žmonių, pasiruošusių priimti, padėti ir būti kartu.
Daugiau apie MRU paramą Ukrainai – www.mruni.eu/en/support-to-ukraine
