Mykolo Romerio universitete (MRU) 2026 m. gegužės 13 d. vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos“ mokslininkai ir ekspertai, sveikatos politikos formuotojai, gydymo įstaigų vadovai bei pacientų organizacijų atstovai diskutavo apie Lietuvos sveikatos sistemos ateitį. Viena pagrindinių konferencijos žinučių – šiuolaikinės reformos turi būti orientuotos ne tik į institucijų veiklą ar procesų efektyvumą, bet pirmiausia į pacientui kuriamą vertę.
Konferencijoje ne kartą akcentuota, kad pacientas nebegali likti pasyvus sistemos stebėtojas. „Jo balsas turi būti girdimas priimant sprendimus, o pati sveikatos priežiūra turi būti organizuojama orientuojantis į žmogaus poreikius, gyvenimo kokybę ir patirtį“, – teigė Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos pirmininkė Aldona Droseikienė.
MRU mokslininkių Ilonos Ogurcovos, prof. dr. Danguolės Jankauskienės ir prof. dr. Birutės Mockevičienės atliktas pacientų nuomonės tyrimas atskleidė, kad pacientams svarbus ne tik profesionalumas, bet ir empatija, dėmesys, bendradarbiavimas bei įsiklausymas. Net 76 proc. respondentų kaip itin svarbius įvardijo kompetentingą gydytoją ir pagarbų bendravimą, o 66 proc. akcentavo savo nuomonės įtraukimą į sprendimų priėmimą. Beveik pusė apklaustųjų pabrėžė, kad jiems itin svarbus gydymo įstaigų ir specialistų bendradarbiavimas bei paslaugų koordinavimas.
Pacientas – ne sistemos objektas, o komandos lyderis
Konferencijoje pristatytos Suomijos patirtys parodė, kad pažangiausios sveikatos sistemos jau pereina prie modelio, kuriame pacientas tampa aktyviu sveikatos priežiūros komandos dalyviu. Pacientų įtraukimas į sveikatos politikos formavimą ir sprendimų priėmimą buvo viena svarbiausių konferencijos temų.
Suomijoje vystomos pacientų platformos leidžia žmogui realiu laiku stebėti savo gydymo procesą, dalyvauti priimant sprendimus, komunikuoti su specialistais ir koordinuoti paslaugas. Tokie sprendimai ne tik didina pacientų pasitikėjimą sistema, bet ir gerina gydymo rezultatus.
Tai atspindi ir šiuolaikinę verte grįstos sveikatos priežiūros (Value-Based Healthcare) sampratą – svarbiausia tampa ne suteiktų paslaugų kiekis, o pacientui svarbūs rezultatai bei gyvenimo kokybė. Konferencijoje pabrėžta, kad vertė sveikatos priežiūroje šiandien suprantama kaip rezultatai ir paciento patirtis, pasiekti racionaliai naudojant sistemos išteklius.
MRU išleistoje monografijoje pristatyti ir praktiškai išbandyti PROM (Patient Reported Outcome Measures) ir PREM (Patient Reported Experience Measures) instrumentai – specialūs klausimynai, leidžiantys vertinti gydymo rezultatus ir pacientų patirtį.
Pirminė grandis turi tapti koordinuojančia, o ne tik registruojančia sistema
Didelis dėmesys konferencijoje skirtas pacientų aptarnavimo ir pirminės sveikatos priežiūros standartui, kuris jau diegiamas Vilniaus miesto gydymo įstaigose. Šio standarto tikslas – užtikrinti vieningą, pagarbų, kokybišką ir pacientui suprantamą paslaugų teikimą.
Standarto autoriai – Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė ir jos komanda. Standartas apima ne tik medicininius procesus, bet ir komunikaciją, emocinį saugumą, aplinkos pritaikymą, darbuotojų elgesį bei pacientų informavimą.
Karoliniškių poliklinikos direktoriaus Vismanto Matulo pristatyta patirtis parodė, kad standartizuoti procesai, aiškūs veiklos rodikliai, „slapto kliento“ sistema ir nuolatinė kokybės stebėsena leidžia didinti pacientų pasitenkinimą bei mažinti klaidų tikimybę.
Tuo tarpu Antakalnio poliklinikos direktorės Audronės Juodaitės-Račkauskienės pristatytas registratūros darbo modelis atskleidė, kaip procesų optimizavimas ir skaitmenizacija gali realiai pagerinti pacientų prieinamumą prie paslaugų. Po registratūros veiklos pertvarkos neatsilieptų skambučių dalis sumažėjo nuo 13,8 proc. iki 9,2 proc., o 98 proc. pacientų perskambinama per 30 minučių.
Tai rodo, kad pacientų pasitenkinimą dažnai lemia ne tik pats gydymas, bet ir tai, kaip žmogus jaučiasi viso savo kelio sistemoje metu – nuo registracijos iki gydymo tęstinumo užtikrinimo.
Kompleksiškos ir integruotos paslaugos – būtinybė, o ne pasirinkimas
Ekspertai konferencijoje akcentavo, kad viena didžiausių dabartinės sveikatos sistemos problemų – fragmentuotos paslaugos. Pacientas dažnai pats turi koordinuoti savo gydymą, ieškoti specialistų, kartoti informaciją skirtingose įstaigose ir orientuotis sudėtingoje sistemoje.
Todėl ateities sveikatos sistema turi būti grindžiama integruotomis paslaugomis – kai pacientui reikalinga pagalba teikiama koordinuotai per visą jo gydymo kelią.
„Tokie modeliai jau diegiami daugelyje Europos šalių, o finansavimo sistemos vis dažniau pereina nuo „mokėjimo už paslaugą“ prie „mokėjimo už rezultatą“, – akcentavo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus patarėjas Gintaras Kacevičius.
Švedijos, Estijos ir kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad integruotas paciento kelio finansavimas padeda mažinti komplikacijas, gerina gydymo rezultatus ir trumpina laukimo laiką.
Sveikatos vadybininkas – būtina nauja grandis sistemoje
Viena svarbiausių konferencijos diskusijų temų tapo augantis sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir būtinybė iš esmės keisti darbo organizavimo modelį sveikatos sistemoje.
Moksliniai tyrimai rodo, kad reikšminga gydytojų, o ypač slaugytojų, darbo laiko dalis vis dar skiriama administracinėms, koordinacinėms ir organizacinėms funkcijoms. Tai riboja galimybes daugiau dėmesio skirti tiesioginei klinikinei veiklai ir kokybiškai paciento priežiūrai.
Todėl konferencijoje akcentuota, kad slaugytojų trūkumo problema negali būti sprendžiama vien didinant studijų vietų ar rengiamų specialistų skaičių – būtina sistemiškai peržiūrėti funkcijų pasiskirstymą visoje sveikatos priežiūros grandinėje ir didinti specialiai parengtų atvejo vadybininkų bei paslaugų koordinatorių skaičių.
Kaip vieną iš galimų sprendimų MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanė mokslui prof. dr. Natalja Istomina pristatė sveikatos vadybininko vaidmens stiprinimą kaip svarbią sveikatos sistemos modernizavimo dalį.
Pasak profesorės, toks specialistas galėtų užtikrinti paciento kelio koordinavimą, analizuoti ir valdyti duomenis, organizuoti paslaugų tęstinumą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei padėti pacientui orientuotis sudėtingoje sveikatos sistemoje. Tai leistų gydytojams ir slaugytojams daugiau dėmesio skirti klinikiniam darbui, pacientų priežiūrai ir kokybiškam bendravimui.
Inovacijos jau keičia ligonines
Konferencijoje daug dėmesio skirta ir inovacijoms sveikatos sektoriuje. Ekspertai pabrėžė, kad dirbtinis intelektas, automatizacija, skaitmeninės sistemos ir robotizacija jau šiandien keičia ligoninių bei ambulatorinių įstaigų veiklą.
Kaip konferencijoje akcentavo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas Darius Steponkus, šiuolaikinė gydymo įstaiga nebegali būti valdoma vien pagal suteiktų paslaugų kiekį ar užimtų lovų skaičių – pagrindiniu sveikatos sistemos efektyvumo kriterijumi turi tapti pacientui sukuriama vertė, gydymo rezultatai ir žmogaus patirtis viso gydymo proceso metu.
Skaitmeninės sveikatos technologijos padeda gerinti prieinamumą prie paslaugų, stiprina pacientų įsitraukimą, leidžia užtikrinti geresnį gydymo tęstinumą ir saugumą. Tačiau konferencijoje pabrėžta, kad technologijos neturi pakeisti žmogaus santykio su pacientu – jos turi mažinti administracinę naštą ir suteikti daugiau laiko tiesioginiam bendravimui.
Salomėjos Juodsnukienės ir Jekaterinos Šteinmiller pristatyta modernios ligoninės vizija pabrėžė, kad ateities sveikatos organizacija turi būti orientuota į žmones, integruota, grįsta duomenimis ir kurianti prasmingą darbo aplinką tiek pacientui, tiek komandai.
Sveikatos sistemos ateitis – ne apie daugiau paslaugų, o apie daugiau vertės žmogui
Konferencijos dalyviai sutarė, kad Lietuvos sveikatos sistemos reforma turi pereiti nuo kiekybinių rodiklių prie realios vertės pacientui kūrimo. Tai reiškia ne tik modernesnes technologijas ar efektyvesnius procesus, bet ir esminį požiūrio pokytį – pacientas turi tapti ne sistemos objektu, o aktyviu partneriu.
Tik integruota, koordinuota, pacientą girdinti ir darbuotojus palaikanti sistema gali užtikrinti ilgalaikį tvarumą, aukštesnę paslaugų kokybę ir didesnį visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsauga.
