Ginčas dėl skolos, paveldėto namo ar vaikų gyvenamosios vietos – tokios bylos gali tęstis mėnesius, o kartais net metų metus. Bet kas, jei ginčo metu vienas iš dalyvių spėja iššvaistyti turtą? Ar galima užkirsti kelią neteisybei dar iki teismo sprendimo?

„Daugelį žmonių atbaido ilgas ir sudėtingas teismo procesas. Todėl itin svarbu, kad visuomenė žinotų: net ir prieš pateikiant ieškinį galima kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – teigia neseniai išleistos monografijos autoriai, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos mokslininkai prof. dr. Vigintas Višinskis, Artur Doržinkevič, Audronė Balsiukienė.

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP) – tai veiksmai, kuriais gali būti sustabdomas turto pardavimas, įšaldomos sąskaitos arba draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus, kad dar tik ateityje nusimatantis teismo sprendimas neprarastų prasmės.

Šios priemonės praktikoje taikomos tūkstančius kartų per metus, tačiau Lietuvos mokslininkai ilgą laiką jas tyrinėjo tik fragmentiškai. Spragą užpildo nauja monografija, į kurios pristatymo renginį MRU susirinko gausi teisės praktikų ir mokslininkų bendruomenė.

Vienintelis toks leidinys

Renginyje nuskambėjo provokuojančių pastebėjimų apie teisės mokslo kryptis. „Ar tikrai kiekvienam teisės praktikui aktualus, pavyzdžiui, kosmoso šiukšlių reglamentavimas?“ – klausė vienas iš pristatomos knygos autorių prof. dr. V. Višinskis.

Jis pabrėžė būtinybę labiau orientuotis į nacionalinės teisės realijas ir kasdienius iššūkius. Anot jo, Lietuvos teisinė sistema yra unikali, tad jos tyrinėjimas – ne mažiau svarbus nei tarptautinės temos.

Profesorius ironizavo ir apie pačios monografijos atsiradimą: „Gavosi tokia, kokia gavosi. Jei manote, kad galima geriau – pabandykite“.

Monografiją autoriai rašė kaip komanda. Kiekvienas dirbo su savo stiprybių sritimis, tačiau sprendimus priėmė kartu: „Diskutavome, derinome požiūrius. Tai labai prisidėjo prie monografijos nuoseklumo“.

„Knyga „Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civiliniame procese“ – pirmasis ir kol kas vienintelis išsamus darbas, skirtas laikinųjų apsaugos priemonių institutui Lietuvos civilinėje teisėje, – akcentavo MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė, – Pastaraisiais metais laikinųjų priemonių aktualumas auga, todėl leidinys tikrai bus vertingas tiek studentams, tiek praktikams, norintiems geriau suprasti šį institutą.  Monografijoje padedamas teorinis pamatas, o kartu apibendrinama ir Lietuvos teismų praktika konkrečiose srityse: viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės apsaugos, akcininkų teisių įgyvendinimo, šeimos santykių bylose.“

Kaip teismai taiko laikinąsias apsaugos priemones?

Kaip parodė tyrimas, teismai dažniau linkę laikinąsias apsaugos priemones taikyti nei jų atsisakyti. Dažnesnė situacija – apribojant atsakovo teises. Vien 2023 m. teismai LAP taikė daugiau nei 2600 kartų. Visgi praktikoje nėra viskas taip paprasta.

„Praktikoje LAP taikymas susijęs su teisėjo diskrecija, nes įstatyme nurodytos tik bendro pobūdžio taisyklės, tokios kaip „grėsmė teismo sprendimui įvykdyti“ ar „tikėtinas reikalavimo pagrįstumas“, – dalinasi knygos autoriai, –Plačios apimties normos sudaro sąlygas teismui lanksčiai taikyti priemones konkrečiai situacijai“.

Autoriai pastebi, kad net esant panašioms aplinkybėms skirtingi teismai priima skirtingus sprendimus. Tyrimo pradžioje tikėtąsi suformuluoti konkretesnes taisykles dėl LAP taikymo, bet ilgainiui mokslininkai suprato, kad plačios apimties normos – sąmoningas įstatymų leidėjo pasirinkimas.

Pasak jų, tai ne tik Lietuvos ypatumas. Panašios tendencijos matomos ir kitose Europos šalyse. Todėl detaliau reglamentuoti taisykles gali būti ne tik sudėtinga, bet ir netikslinga: per didelis formalizmas sumažintų teismo galimybes prisitaikyti prie situacijos.

Kur sprendimai skaudžiausi?

„Kiekvienas ginčas taptų beprasmis, jeigu, išnagrinėjus bylą, teismo sprendimo būtų nebeįmanoma įvykdyti“, – aiškina autoriai. Jie pateikia aiškių pavyzdžių: skolos priteisimas lieka tik „popieriuje“, nes atsakovas iššvaistė turtą arba parduotas žemės sklypas bylos metu, kol sprendžiama, kam jis priklauso.

Bene didžiausią įtampą, anot tyrėjų, kelia viešųjų pirkimų bylos. Jose teismo sprendimai gali nulemti milijoninius projektus, valstybinės reikšmės infrastruktūros likimą ar net visuomenės interesą. „Laikinai sustabdytas didelis valstybės projektas gali reikšti ne tik finansinius nuostolius, bet ir reikšmingą poveikį visuomenei“, – sako Artur Doržinkevič, kaip pavyzdį pateikdamas viešuosius karo pramonės pirkimus.

Tuo pat metu šeimos bylose išryškėja emocinė įtampa – sprendimai dėl vaikų, bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos. Čia būtinas ypatingas teismo jautrumas ir atsakomybė. Kartais šie procesai primena trilerį: naudojami slapti įrašai, susirašinėjimai, prašoma taikyti atitinkamas priemones ne dėl realios grėsmės, o iš keršto.

Kodėl reikia šio tyrimo?

Visgi dažniausiai, tyrėjų nuomone, laikinosios apsaugos priemonės – esminis mechanizmas, padedantis apsaugoti žmonių ir organizacijų teises dar iki galutinio teismo sprendimo. Ir kai šis mechanizmas neveikia skaidriai ar nuosekliai, nukentėti gali ne tik viena iš šalių, bet ir teisingumo sistema apskritai.

Tai – tema, kuri daro poveikį kiekvienam, kuris gali tapti civilinio ginčo dalyviu: nuo verslininko, ginančio savo prekės ženklą, iki žmogaus, norinčio apsaugoti šeimos turtą skyrybų procese. Knygoje nagrinėjami konkretūs atvejai leidžia suprasti, kokie principai taikomi intelektinės nuosavybės, su turtu ar kitais klausimais susijusiose bylose.

Autoriai pabrėžia: ši tema aktuali ne tik praktikuojantiems teisininkams, bet ir būsimiems specialistams. Tai procesas, kuriame itin svarbu gebėti įvertinti konkrečią faktinę situaciją, taikyti teisę lanksčiai ir kūrybiškai. Be to, tai – ir žmogaus teisių klausimas, susijęs su proporcingumu, teismo vaidmens samprata ir net Europos civilinio proceso tendencijomis.

Diskusijos pabaigoje renginio moderatorius, MRU Privatinės teisės instituto direktorius, prof. dr. Virginijus Bitė palinkėjo monografijai sėkmės: „Žinome atvejų, kad  net aukščiausių teismų praktikoje cituojamos MRU teisės mokslininkų parengtos monografijos. Linkime to ir šiam leidiniui“.

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotraukos: Lukas Kodis