Birželio 3 dieną Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijoje startavo tarptautinio projekto „InBestSoil“ generalinė asamblėja – renginys, subūręs pirmaujančius mokslininkus, aplinkosaugos ekspertus ir politikos formuotojus iš visos Europos. Tikslas – ne mažiau ambicingas nei pats projektas: ieškoti būdų, kaip sveiką dirvožemį paversti matomu ekonominiu prioritetu.
Dirvožemio būklė Europoje – sparčiai blogėjanti. Daugiau nei pusė dirvožemių kenčia nuo taršos, erozijos ar suslėgimo. Pagal klimato kaitos scenarijus situacija tik blogės, o ekonominiai padariniai – jau dabar skaičiuojami dešimtimis milijardų. Kasmet prarandama apie 50 mlrd. eurų dėl dirvožemio kokybės prastėjimo. Ir vis dėlto dirvožemio sveikata tebėra konceptas, retai figūruojantis ekonominiuose sprendimuose.
Tai ketina pakeisti „InBestSoil“ – Europos Komisijos finansuojamas projektas, kuriuo siekiama sukurti ekonominio vertinimo modelį, galintį įtraukti dirvožemio sveikatą į politikos formavimo ir verslo sprendimų lygmenis. Skaičiai, duomenys, empiriniai modeliai – visa tai bus pateikta kaip priemonė pagrįsti investicijas į dirvožemio išsaugojimą.
Trys renginio dienos (birželio 3–5 d.) žada turiningą darbotvarkę: pažangos ataskaitas, praktinius bendradarbiavimo seminarus, ir vietinės atvejo studijos vizitą Vilniuje. Viso to centre – klausimas, kaip pereiti nuo deklaratyvių lozungų prie realių veiksmų.
„InBestSoil“ projektas remiasi atviro mokslo principais ir tarpsektoriniu bendradarbiavimu. Į jį įtraukti tyrėjai, verslo atstovai, politikos formuotojai ir vietos bendruomenės. Tai bendras bandymas sukurti sistemą, kurioje ekosisteminės paslaugos, kurias teikia sveikas dirvožemis – nuo anglies sekvestracijos iki potvynių rizikos mažinimo – būtų įkainotos ir integruotos į sprendimų priėmimo procesus.
MRU, kaip viena iš projekto partnerių, tampa svarbia akademine platforma šiam pokyčiui. Aplinkos valdymo laboratorijos tyrėjai prisideda prie modelių kūrimo, duomenų analizės ir tarpdisciplininio dialogo. Tikimasi, kad projekto rezultatai bus pritaikomi ne tik nacionaliniu, bet ir Europos mastu – tiek politikos gairėse, tiek verslo strategijose.
Dirvožemis nėra tik žemė po kojomis. Tai – gyvybės pamatas, klimato stabilumo sąlyga ir, kaip rodo „InBestSoil“, galbūt net pamirštas ekonominis kapitalas.
