Ar galime būti tikri, kad istorija niekada nebus paneigta ar perrašyta? Kaip valstybės šiandien saugo istorinę atmintį? Rugsėjo 23-ąją Lietuva mini Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Šiandien visuomenė kviečiama pagerbti Holokausto aukas: juk tragedija yra skaudi ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai – mūsų šalis prarado didelę dalį savo gyventojų.
Holokausto neigimas nėra tik bandymas iškraipyti istoriją. Tai grėsmė demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms. Nors šio reiškinio draudimai egzistuoja Europos Sąjungos mastu, iki šiol nebuvo vieningo mokslinio šaltinio, kuriame būtų sistemingai apžvelgta esama situacija. Šią spragą užpildė tarptautinė mokslininkų komanda, parengusi pirmą tokio masto leidinį – kompendiumą „Holokausto neigimo kriminalizavimas ES“.
Pirmasis didelės apimties tyrimas
Leidinys išleistas, įgyvendinant projektą, kurį finansavo garsus vokiečių privatus fondas Volkswagen, susibūrus tyrėjams iš Vokietijos, Portugalijos, Lenkijos ir Lietuvos. Mūsų šaliai atstovauja Mykolo Romerio universiteto (MRU) Atminties ir teisingumo tyrimų centro mokslininkės dr. Monika Rogers (projekto vadovė) ir dr. Dovilė Sagatienė. Kompendiume pirmą kartą nuosekliai apžvelgiama, kaip ES valstybės kriminalizuoja ar kitaip teisiškai reguliuoja Holokausto neigimą nuo 2008 metų.
„Mokslininkai paprastai apsiriboja keliomis šalimis: viena iš Vakarų, kita iš Rytų ar Pietų Europos. Šiuo atveju buvo analizuojama situacija visose 27 ES valstybėse. Tai labai sudėtinga užduotis dėl kalbos barjerų, dėl laiko sąnaudų. Todėl šis kompendiumas yra tikrai išskirtinis,“ – pasakoja dr. D. Sagatienė.
Svarbu ir tai, kad informacija nebuvo surinkta vien iš viešai prieinamų dokumentų ir mokslinių šaltinių. Tarptautinė komanda kreipėsi į vietinius ekspertus, kurie, esant poreikiui, tikslino duomenis. Tad leidinyje pateikiamos patikimos, patikrintos nuorodos į originalius nacionalinius teisės aktus ir kitą informaciją.
Tam, kad skaitytojas galėtų lengvai orientuotis, kiekvienos šalies aprašyme be minėtos konkrečios įstatymo nuorodos originalo kalba pateikiamas ir vertimas į anglų kalbą, pats teisės akto tekstas, pagrindinės idėjos. Taip pat paaiškinama, kaip gimė teisinis reguliavimas, kokios diskusijos jį lydėjo, kaip jis taikomas praktikoje ir kokių dar lieka spragų ateičiai.
Šis kompendiumas – tarsi žemėlapis, kuriame matyti ne tik tirtos problemos ribos, bet ir neužpildytos baltos dėmės.
Kodėl tai aktualu šiandien?
MRU Atminties ir teisingumo tyrimų centro vadovė dr. D. Sagatienė dalinasi:
„Tiems, kurie dirba šioje srityje, tai yra didelis ir vertingas įrankis. Jis padeda suprasti, kas Holokausto neigimo temoje vyksta Europos mastu. Ši tema aktuali jau nuo 9-ojo dešimtmečio, kai užaugo dvi kartos po karo ir atsirado žmonių, neigiančių Holokaustą. Tai pavojinga, nes išnykus gyviesiems liudininkams, grėsmė iškraipyti istoriją tik didėja.“
Pasak projekto vadovės dr. Monikos Rogers, istorinės tiesos apie Holokaustą saugojimas yra dar svarbesnis šiandien, vadinamosios post-tiesos epochoje, kuomet manipuliacijos technologine raida lemia dar didesnį istorinių faktų iškraipymą. Kompendiumas taip pat parodo, kaip įgyvendinama 2008 m. ES direktyva (Pamatinis sprendimas dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis), kurią inicijavo Vokietija visos Europos mastu. Tuomet šalys buvo įpareigotos savo baudžiamuosiuose kodeksuose aiškiai įtvirtinti nuostatą apie Holokausto neigimo pripažinimą nusikaltimu, nes kitos priemonės jau nebebuvo veiksmingos.
Lietuva priklauso toms valstybėms, kurios Holokausto neigimą kriminalizavo. Be to, mūsų šalis išplėtė šią ES direktyvos nuostatą, įtraukdama ir baudžiamumą už sovietinių nusikaltimų neigimą. Tuo tarpu kai kurios šalys, pavyzdžiui, Estija ar Suomija, iki šiol nėra perkėlusios šių nuostatų į savo teisės sistemą, todėl sulaukia ES institucijų dėmesio.
Žvilgsnis į ateitį
Ką reiškia šis kompendiumas, kai gyvųjų liudininkų kasmet vis mažiau? Tai galimybė surasti naujų būdų perduoti istoriją jaunajai kartai. Tad projekto antroji dalis bus sociologinė: tyrėjai Lietuvoje, Vokietijoje ir Portugalijoje sieks išsiaiškinti, kiek visuomenė iš tiesų žino apie šiuos teisinius reguliavimus ir kaip suvokia Holokausto reikšmę, ypač jaunimas.
Kvietimas saugoti atmintį
Rugsėjo 23-ioji primena, kad Holokausto tragedija yra mūsų bendros istorijos dalis. Kompendiumas tampa žemėlapiu, padedančiu suprasti Europos atminties politiką, bet kartu – ir priminimu kiekvienam iš mūsų.
Ar atversime akis, ar užmerksime prieš bandymus perrašyti istoriją? Atmintis yra mūsų bendras saugiklis, kad tokia tragedija daugiau niekada nebepasikartotų.
Tekstą parengė MRU Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
Foto: asmeninis mokslininkių archyvas
