Stiprėjanti įtampa tarp Irano, JAV ir Izraelio vis dažniau aptariama ne tik politiniuose kontekstuose. Mykolo Romerio universiteto (MRU) doktorantas (vadovė – Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorė dr. Ilona Bartuševičienė) Atif Yaseen šiuos procesus analizuoja per mokslinę perspektyvą. Jis savo rengiamoje disertacijoje tiria, kaip ekonomikos augimas dera su aplinkos tvarumu ir vadinamuoju žaliuoju augimu.
Pasak jo, geopolitiniai konfliktai šį ryšį veikia netiesiogiai, tačiau reikšmingai: per energijos kainas, ekonomikos augimą ir aplinkosauginius sprendimus. Jaunojo tyrėjo nuomone, Europos Sąjunga šiandien susiduria su situacija, kuri verčia iš naujo įvertinti energetinę priklausomybę ir ilgalaikius sprendimus.
Kodėl konfliktai taip greitai paveikia kainas?
Nafta yra viena jautriausių geopolitikai žaliavų. Vos tik kyla įtampa, jos kainos reaguoja akimirksniu. 2026 metų pradžioje ji kainavo apie 59 JAV dolerius už barelį, o konfliktui paaštrėjus perkopė 100 dolerių ribą. Kaip paprastai paaiškina A. Yaseen, tam nereikia sudėtingų ekonominių žinių: „Kai šalys konfliktuoja, gali sutrikti svarbių išteklių, tokių kaip nafta ar dujos, tiekimas. Dėl to kyla energijos kainos, o kartu brangsta kasdienis gyvenimas – transportas, elektra, maistas.“ Kitaip tariant, geopolitiniai procesai labai greitai tampa matomi kiekvieno žmogaus kasdienybėje.
A. Yaseen analizė, parengta kartu su Monica Meireles (Aveiro universitetas ir ISCTE-IUL, Portugalija) atskleidžia seniai žinomą problemą: Europa didelę dalį energijos importuoja. Apie 57–60 proc. energijos Europos Sąjunga gauna iš išorės, tačiau ši priklausomybė tarp šalių labai skiriasi. Pavyzdžiui, Maltoje ji siekia net 98 proc., Liuksemburge – 91 proc., Kipre – 88 proc., o Estijoje tesiekia apie 5 proc., Švedijoje – 27 proc., Latvijoje – 29 proc.
„Vidutiniam Europos namų ūkiui ši situacija reiškia didesnį finansinį spaudimą, nes Europa priklauso nuo importuojamos energijos“, – pažymi A. Yaseen. Anot doktoranto, tai reiškia ne tik didesnes sąskaitas už elektrą ar dujas. Kainų augimas persiduoda visai ekonomikai, nes energija yra būtina tiek gamyboje, tiek transporte.
Ką tai reiškia mūsų kasdienybei?
Energijos kainų augimas nėra abstrakti ekonominė sąvoka. Tai tiesiogiai keičia visuomenės kasdienius įpročius: „Pavyzdžiui, brangesnis transportas tiesiogiai paveikia studentus ir dirbančiuosius, kurie kasdien keliauja į darbą ar studijas.“
Pasak A. Yaseen, kartu didėja ir verslo sąnaudos, todėl brangsta įvairios prekės bei paslaugos. Taigi vyksta grandininė reakcija: kylant naftos kainoms, brangsta gamyba, logistika, o galiausiai – ir kasdieniai pirkiniai. A. Yaseen disertacijoje nagrinėja ekonomikos augimo ir aplinkos tvarumo ryšį, ypatingą dėmesį skirdamas žaliajam augimui: „Geopolitiniai įvykiai daro poveikį žaliajam augimui. Jis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas.“ Anot jaunojo tyrėjo, krizės gali veikti dvejopai: trumpuoju laikotarpiu jos kelia ekonominių iššūkių, tačiau ilgainiui gali paskatinti investicijas į tvaresnius sprendimus.
Ar krizė gali tapti galimybe?
A. Yaseen šią situaciją vertina ne vien kaip grėsmę, bet ir kaip galimą lūžio tašką: „Europos Sąjungai ši krizė gali tapti esminiu posūkiu.“
Pasak doktoranto, nors Europa jau siekia tapti klimatui neutralia, ji vis dar stipriai priklauso nuo iškastinio kuro. Dabartinė situacija gali paskatinti spartesnę transformaciją: „Ši krizė skatina pereiti prie žaliosios energijos, keičia energetikos strategijas ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ateityje.“
Todėl, kaip rodo MRU doktoranto analizė, geopolitiniai konfliktai šiandien yra ne tik iššūkis. Jie gali tapti ir postūmiu kurti stabilesnę, tvaresnę ir nuo išorės mažiau priklausomą Europos energetikos sistemą.
Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė
Nuotrauka: asmeninis mokslininko archyvas