Kovo 9 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) įvyko susitikimas su vienu ryškiausių lietuvių išeivijos filosofų – Ohajo universiteto (JAV) profesoriumi emeritu, MRU Garbės daktaru prof. dr. Algiu Mickūnu. Diskusija tapo ciklo „Žmogus, visuomenė, valstybė“, skirto universiteto 35-mečiui, dalimi.

Pokalbį moderavo MRU vicerektorius doc. dr. Saulius Spurga.

Gyvenimas tarp istorijos lūžių: nuo Lietuvos iki akademinio pasaulio

Profesorius A. Mickūnas – išskirtinė figūra lietuvių intelektualinėje tradicijoje. Gimęs Krikliniuose (Panevėžio apskr.), Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukė į Vakarus, o 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Vėliau jis dalyvavo Korėjos kare, kuriame buvo sunkiai sužeistas. Nepaisant dramatiškų gyvenimo patirčių, A. Mickūnas sukūrė įspūdingą akademinę karjerą: parašė daugiau nei dvidešimt monografijų, šimtus mokslinių straipsnių ir dėstė universitetuose visame pasaulyje – nuo Japonijos iki Lotynų Amerikos.

Filosofija prasideda nuo klausimo: kaip mes suvokiame pasaulį

Diskusijos metu filosofas dalijosi ne tik akademinėmis įžvalgomis, bet ir asmeninėmis patirtimis, kurios formavo jo mąstymą. Jis pabrėžė, kad filosofija prasideda nuo klausimų apie žmogaus santykį su pasauliu.

„Kas yra kosmosas? Pirmiausia reikia paklausti, kaip mes kosmosą suvokiame. Vienas dalykas visose filosofijose – suvokimas skiriasi nuo pasaulio“, – sakė prof. A. Mickūnas.

Pasak profesoriaus, žmogaus sąmonė turi kelis sluoksnius – biologinį, emocinį ir racionalų. Būtent jų sąveika leidžia žmogui suvokti pasaulį ir savo vietą jame.

„Esame racionalios būtybės, bet kartu ir jausmingos“, – aiškino filosofas.

Karas ir patirtis, pakeitusi požiūrį į gyvenimą

Renginyje daug dėmesio skirta ir prof. A. Mickūno gyvenimo istorijai, kuri atspindi sudėtingą XX amžiaus patirtį. Profesorius prisiminė šeimos pasitraukimą iš Lietuvos karo metais, kai teko trauktis tarp dviejų frontų.

„Mes keliavome tarp dviejų frontų – čia sovietų kariuomenė, čia vokiečių kariuomenė, o mes per vidurį“, – pasakojo jis.

Vėliau, jau JAV kariuomenėje, A. Mickūnas tarnavo žvalgyboje Korėjos kare. Ten, pasak jo, susidūrimas su mirties artumu pakeitė požiūrį į gyvenimą.

„Nebijokite mirties – jos neatsiminsite“, – sakė filosofas prisimindamas savo sužeidimą fronte.

Zen ir fenomenologija: veikimas be prievartos

Svarbią vietą pokalbyje užėmė ir profesoriaus patirtis Japonijoje, kur jis susipažino su Zen tradicija. Ši patirtis, pasak jo, padėjo naujai pažvelgti į fenomenologiją ir žmogaus santykį su pasauliu.

„Esi meistras tada, kai tavęs nebereikia – kai lankas, strėlė ir taikinys susitinka be tavo įsikišimo“, – taip prof. Algis Mickūnas apibūdino Zen mokymą apie veikimą be prievartos.

Profesorius taip pat pabrėžė mokytojo vaidmenį žmogaus gyvenime. Dar 2012 m., suteikiant jam MRU Garbės daktaro vardą, jis sakė: „Kaip žmonės, mes niekada nesame pilni, o nuo mažens mūsų pilnatis priklauso nuo mokytojų.“ Mokytoją filosofas palygino su alpinistu – žmogumi, kuris kelia kitus į aukštybes, net į tas, kuriose pats dar nėra buvęs. 

Susitikimas su prof. dr. Algiu Mickūnu tapo gyvu ir įkvepiančiu dialogu apie filosofiją, žmogaus patirtį ir kultūros dialogą. Renginys dar kartą parodė, kad akademinė filosofija gali būti ne tik teorinė disciplina, bet ir gyvas būdas mąstyti apie pasaulį bei žmogaus vietą jame.

 

Žiūrėkite: