Prancūzijos vyriausybės kvietimu Sorbonos universitete įvyko aukšto lygio tarptautinis renginys „Choose Europe for Science“ (liet. „Rinkitės Europą mokslui“), subūręs Europos Komisijos, valstybių vadovus, mokslo politikos formuotojus ir universitetų atstovus iš visos Europos. Jame dalyvavo ir Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga.
Šis renginys tapo simboliniu ir strateginiu atsaku į visame pasaulyje augantį spaudimą akademinei laisvei, mokslininkams bei universitetams – ypač tokiu laiku, kuriuo, kaip buvo pažymėta renginyje, kai kuriose šalyse, tarp jų ir JAV, pradėtas „karas su universitetais“.
Pagrindinius pranešimus renginyje skaitė Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jie išreiškė tvirtą poziciją: demokratija neįmanoma be laisvo, atviro, kritiško mokslo, o Europa yra pasiryžusi tapti saugia erdve pasaulio mokslininkams.
Europos Komisija paskelbė apie 500 mln. eurų vertės naują iniciatyvą talentingų mokslininkų pritraukimui į Europą, o Prancūzija tam papildomai skyrė 100 mln. eurų per „France 2030“ programą.
Doc. S. Spurga sako, kad šis renginys – itin reikšmingas ne tik Europos mokslo politikos kontekste, bet ir kaip vertybinis pareiškimas pasauliui.
„Pagrindinis renginio akcentas – Europos Komisijos ir Prancūzijos prezidentų pranešimai. Jie buvo išsakyti ypatingomis aplinkybėmis – iškilus grėsmei demokratijai, žodžio ir akademinei laisvei. Abu lyderiai pabrėžė, kad universitetų puolimas – didelė klaida, kuri gali pakenkti net pačioms Jungtinėms Valstijoms. Europa siunčia aiškią žinią – liksime ištikimi demokratijai, kurios viena esminių sąlygų yra laisvas, nepriklausomas mokslas“, – sako doc. S. Spurga.
Pasak jo, Mykolo Romerio universitetui dalyvavimas tokiame renginyje – didelė atsakomybė ir garbė. „Į renginį buvo kviečiami Europos universitetų aljansų nariai. Būdamas ERUA, Europos reformų universitetų aljanso, narys, MRU dalyvauja pažangiausiuose Europos mokslo ir studijų procesuose“, – pažymi MRU vicerektorius.
Demokratija yra paties doc. S. Spurgos mokslinių tyrinėjimų tema, todėl jis itin vertina griežtą Europos poziciją ginant akademines ir demokratines vertybes.
„Prieš kelis dešimtmečius demokratija buvo ypač populiari sąvoka, demokratiškomis stengėsi atrodyti ir tos šalys, kurios iš tikrųjų nebuvo demokratiškos. Dabar situacija pasikeitė, ir kartais atrodo, kad svarstyklės linksta ne demokratijos naudai. Todėl Europos pareiškimas, kad Europa visada liks ištikima demokratijos principams, ir vienu iš svarbiausių dėmenų laiko žodžio bei akademinę laisvę, mokslu grįstą pažangą, nuteikia viltingai“.
Pasak S. Spurgos, reikšminga ir tai, kad tarp prioritetinių sričių, kuriose Europa lyderiauja, įvardyti ir socialiniai mokslai: „U. von der Leyen pabrėžė, kad Europoje dirba 2 milijonai mokslininkų, o tarp lyderystės sričių yra ekonomika, verslas ir socialiniai mokslai. Atsižvelgiant į tai, kad JAV šie mokslai patiria bene didžiausią spaudimą, Europoje jų reikšmė tik didės“, – teigia doc. S. Spurga.
