Doc. dr. Arvydas Survila. Terorizmo kirvis virš pasaulio ekonomikos - MRU
Naujienos

30 rugpjūčio, 2016
Doc. dr. Arvydas Survila. Terorizmo kirvis virš pasaulio ekonomikos

Grėsmės, galinčios sukelti nepaprastąsias situacijas, ilgą laiką skirstytos į du tipus – gamtines ir technologines. Vis dėlto po 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykdyto teroro akto Niujorke, JAV šį sąrašą papildė ir „tyčinės“ grėsmės.
Kaip rodo tyrimai, terorizmo grėsmė globaliu mastu didėja ir be pavojaus žmogaus gyvybei taip pat pasižymi rizika pasauliniam verslui ir ekonomikai. Kaip ir technologinės grėsmės, daugelis tyčinių grėsmių yra naujos – tai terorizmas, šiuolaikiniai biologiniai, cheminiai ir radiologiniai ginklai. Tiesa, į šią grėsmių kategoriją patenka ir daugelį šimtmečių egzistuojanti karo grėsmė.
Terorizmas yra labiausiai žinoma šiuolaikinė grėsmė, susijusi su įvairiais visuomenėje vykstančiais procesais ir reiškiniais. Tai gali būti politinių, kultūrinių, religinių ar ekonominių žmonių grupių interesų nepaisymas, tautinių ar kitų mažumų diskriminavimas, sistemingi žmogaus teisių pažeidimai, smurtas prieš asmenį ar žmonių grupes, karinė agresija ir pan. Teroristiniai aktai pavojingai paveikia visuomenę, sukeldami baimės, neapykantos ir keršto jausmą.
Neveltui sąvoka kilo iš lotyniško žodžio „terror“, reiškiančio baimę. Kaip rodo praktika, teroristiniais aktais ne tik smurtaujant, bet taip pat įbauginat visuomenę bandoma įgyvendinti teroristinės ideologijos pagrindu keliamus tikslus: nutraukti karinę, kultūrinę, ekonominę agresiją, diskriminaciją, pasiekti nepriklausomybę, priversti atsistatydinti vyriausybę, išlaisvinti savo bendrus, pakeisti socialinę politiką, nutraukti abortų praktiką, skleisti ideologiją ir pan. Sudarė rizikos reitingą
Terorizmo grėsmė globaliu mastu didėja. Tai pastebi Jungtinėje Karalystėje įkurta globalios rizikos vertinimo bendrovė „Verisk Maplecroft“, analizuojanti pagrindines politines, ekonomines, socialines ir aplinkosaugos grėsmes bei jų keliamas rizikas pasauliniam verslui.
2015 metais kompanija užfiksavo daugiau kaip 7,7 tūkst. tradicinių teroro aktų ir neprognozavo, kad 2016 metais terorizmo grėsmės rizika pasaulyje mažės, ypač vykstant kovai su radikaliais islamistais Artimuose Rytuose ir Afrikoje. Bendrovės ekspertai teigia, kad nepaisant tarptautinės koalicijos pastangų Islamo Valstybė išliks atspari Sirijoje ir Irake. Atsižvelgdama į terorizmo išpuolių skaičių, jų dažnį ir intensyvumą bei masinių nelaimių tikimybę įmonė 2014 metais įvertino 196 pasaulio šalis ir nustatė terorizmo rizikos indeksą.
Nors jį sudarant remtasi istoriniais duomenimis, šis indeksas skirtas ir ateities rizikų įvertinimui. Pagal indeksą suklasifikavusi šalis „Verisk Maplecroft“ išskyrė 12 šalių, pasižyminčių „ypatinga rizika“. Iš jų daugelis taip pat pasižymi aukšto lygio nestabilumu ir silpnu valdymu.
Bendrovės pateiktame sąraše pirmą vietą kaip didžiausia šalis užėmė Irakas. Toliau šalys išsidėstė taip: Afganistanas, Pakistanas, Somalis, Nigerija, Jemenas, Sirija, Filipinai, Libanas, Libija, Kolumbija ir Kenija.
Libija, Kenija ir Egiptas yra šalys, kurios pastaruoju metu pajuto reikšmingą terorizmo rizikos padidėjimą, o tai turėjo ir ekonominių pasekmių. Pastebima, kad investuotojų pasitikėjimas tam tikrais pagrindiniais šių šalių sektoriais, pavyzdžiui, turizmu, naftos ir dujų pramone, sumažėjo, nes investuotojai susidūrė su mažėjančiu personalo saugumu, o taip pat didėjančiomis sąnaudomis užtikrinant saugumą.
Dėl išpuolių Sinajaus pusiasalyje ir Kaire ženkliai sumažėjo turistų skaičius, o dažni dujotiekio sprogdinimai Šiaurės Sinajuje turėjo įtakos eksportui ir šalies biudžetui. Ginkluotos grupuotės, kurios pažadėjo ištikimybę Islamo Valstybei tokiose šalyse kaip Egiptas, Libija ir Nigerija, manoma, išliks ir 2016 metais, taigi egzistuojančios saugumo problemos šiose šalyse tik pagilės.
Dvigubai padidėjęs su terorizmu susijusių incidentų skaičius Libijoje, kuri sąraše užima 10 vietą, padarė neigiamą poveikį šalies ekonomikai, o ypač jos pagrindiniam naftos sektoriui. Kovotojų ir ginklų srautas iš Libijos taip pat padidino terorizmo riziką Egipte. Šalis sąraše dabar užima 17 vietą ir pasižymi „didele rizika“. Turizmas Kenijoje, kuris sudaro maždaug 12,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat nukentėjo dėl padažnėjusių iš Somalio rengiamų islamo kovotojų grupės Al Shabaab terorizmo išpuolių. 2014 metų birželis buvo kruviniausias mėnuo nuo „Westgate“ prekybos centro užpuolimo 2013 metų rugsėjį, kai 69 žmonės žuvo ir mažiausiai 7 buvo sužeisti.
Per vieną Al Shabaab išpuolį Mpeketoni kaime, Lamu Countyregione, užregistruotos 48 asmenų žūtys. Kenija sąraše pagal terorizmo pavojaus indeksą yra 12. Atlikti vertinimai rodo, kad teroristinių išpuolių, kurių daugelis nukreipti į transporto sektorių, skaičius auga ir Kinijoje. Šiuo metu šalis sąraše užima 32 vietą ir pasižymi „vidutine rizika“. 2014 metais žuvusiųjų skaičius pasiekė 76, kai 2013 metais per pirmuosius šešis mėnesius dar buvo 16.
Nors ekonominis terorizmo poveikis šioje šalyje iki šiol nėra reikšmingas, tačiau padažnėję išpuoliai regione gali atbaidyti investuotojus nuo alternatyvaus kuro šaltinių plėtros ir skalūnų dujų žvalgybos Vakarų Xinjiang provincijoje.
2015 metų lapkritį įvykdytas išpuolis Paryžiuje, kurio metu žuvo 17 žmonių, vėliau ir Nicoje atspindi augančios terorizmo rizikos tendenciją visuose pagrindiniuose Europos miestuose. Po minėto išpuolio „VeriskMaplecroft“ Paryžių kilstelėjo į 97 vietą tarp pasaulio miestų ir įvertino jį kaip pasižymintį „didele rizika“.
Rizikos lygis Paryžiuje atspindi tendencijas ir kitose Vakarų šalyse, tokiose kaip Belgija, Kanada ir Australija, kur terorizmo rizika pagrindiniuose miestuose yra gerokai didesnė nei kitose šalies teritorijose.
Tai ryškiai skiriasi nuo tendencijų besivystančiose šalyse, tokiose kaip Nigerija, Tailandas, Filipinai, Kolumbija ir Indija, kur didžiausia teroristinių išpuolių rizika pastebima kaimo vietovėse. Tai būdinga ir Egiptui, kuriame didelio masto teroristų išpuolių taikiniu išlieka Sinajaus pusiasalis, nors, bendrovės „VeriskMaplecroft“ duomenimis, terorizmo rizika padidėjusi ir dviejuose pagrindiniuose šalies verslo centruose: Kaire ir Aleksandrijoje.
Šie miestai sąraše užima atitinkamai 45 ir 76 vietą ir pasižymi „labai didelė rizika“ ir „didelė rizika“. Anksčiau Aleksandrijos terorizmo rizika vertinta kaip vidutinė. Žvelgiant į išsivysčiusias Vakarų valstybes pastebima, kad labai žymiai pakito Graikijos reitingas – iš 57 vietos šalis pakilo į 24 vietą ir dabar pasižymi didžiausia rizikinga Europoje. Tai lėmė smurtinė kairiųjų grupuočių veikla.
Nė viena pažangiausia Vakarų šalis pagal reitingą nepatenka į aukštos arba labai aukštos rizikos grupę. Į vidutinės rizikos kategoriją patenka JAV (33 vieta), Prancūzija (44 vieta), Didžioji Britanija (46 vieta), į mažos – Kanada (67 vieta), Vokietija (70 vieta).

Arvydas Survila, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto docentas.
Komentaras publikuotas portale lzinios.lt