Ar žinojote, kad vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS) kalbos raida yra savita? Dauguma jų pasaulį suvokia kitaip nei jų neurotipiniai bendraamžiai. Kai kurie tik atkartoja žodžius, kalba tik tam tikrose situacijose arba naudoja alternatyvias komunikacijos formas. Kaip įvertinti ne „kiek“ ir „kaip“ vaikas kalba, o „kam“ ir „ką“ reiškia jo kalba? Ar švietimo sistema gali prisitaikyti prie tokių unikalių poreikių?

Šiuos klausimus savo disertacijoje nagrinėja Mykolo Romerio universiteto (MRU) edukologijos srities daktarė Eglė Steponėnienė. Ji Lietuvos kontekstui adaptavo JAV elgesio analizės daktaro Marko L. Sundbergo Verbalinio elgesio etapų vertinimo ir programos sudarymo metodiką, VB-MAPP (angl. Verbal Behavior Milestones Assessment and Placement Program). Pastaroji skirta autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kalbos ir socialiniams įgūdžiams vertinti bei sukurti efektyvią ugdymo strategiją. Dr. E. Steponėnienės atliktas tyrimas pabrėžia socialinių ir komunikacijos įgūdžių ugdymo svarbą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualumą.

Autizmo diagnozių augimas ir iššūkiai Lietuvos švietimo sistemoje

Dr. E. Steponėnienė savo darbe pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje ir Lietuvoje pastebimas autizmo atvejų skaičiaus augimas. JAV nuo 1980 m. iki 2020 m. šis rodiklis išaugo nuo 1 iš 10 tūkst. iki 1 iš 36 vaikų, Lietuvoje per penkerius metus atvejų skaičius padidėjo nuo 172 iki 460 – 100 tūkst. vaikų. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad šis augimas sietinas ne tik su realiu atvejų gausėjimu, bet ir su geresniu autizmo spektro sutrikimo atpažinimu bei diagnostika.

Visgi, tyrėjos nuomone, Lietuvos mokyklos dar nėra pakankamai pasiruošusios priimti tokius vaikus. Trūksta žinių, priemonių ir lankstumo ugdymo programose, o daugelis vaikų susiduria su patyčiomis ir socialine atskirtimi. Todėl, pasak mokslininkės, būtina keisti švietimo sistemą nuo mokytojų rengimo iki ugdymo turinio bei skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

VB-MAPP – vienas iš įtraukiojo ugdymo įrankių

Dr. E. Steponėnienės disertacijoje VB-MAPP pristatoma kaip autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kriterinis kalbos ir socialinių įgūdžių vertinimo įrankis. Edukologijos srities daktarė išskiria tris šios metodikos principus: įtrauktį, bihevioristinę verbalinio elgesio analizės prieigą ir pragmatizmą.

Ji paaiškina, kad įtrauktis švietime reiškia ne tik fizinį buvimą klasėje, bet ir galimybę mokytis, naudojant moksliškai grįstus metodus, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus. Lietuvoje ši idėja įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose ir nacionaliniuose planuose. Pavyzdžiui, Veiksmų plane asmenims su raidos sutrikimais.

Dr. E. Steponėnienė primena: „Švietimo tikslas turėtų būti ne standartizuoti vaiko gebėjimus, bet atpažinti jo(s) galimybes ir padėti jas atskleisti“.

Mokslininkė išskiria, kad tradiciškai kalba vertinama pagal tai, ar vaikas supranta ir vartoja žodžius, tačiau savo tyrime remiasi B. F. Skinnerio bihevioristine verbalinio elgesio analize, kuri leidžia kalbą vertinti pagal pastarosios funkciją – ko vaikas siekia savo komunikacija? Ar tai prašymas, įvardijimas, klausytojo atsakas ar platesnės abipusės socialinės komunikacijos signalas?

Pasak edukologės, toks funkcionalus požiūris leidžia tiksliau atpažinti ir ugdyti svarbius komunikacijos įgūdžius, ypač kai kalbos sutrikimai yra itin ryškūs. Ji pažymi, kad JAV ir kitose pasaulio šalyse ši metodika jau yra plačiai taikoma, o Lietuvoje jos pritaikymo galimybės dar tik pradeda plėtotis.

Dr. E. Steponėnienė pabrėžia pragmatizmo svarbą – vertinimo sistemos turi būti praktiškai naudingos. „Vertinimo sistema turi būti tokia, kuri padeda mokytojui ir vaikui, o ne tik atspindi statistiką“, – rašo ji disertacijoje. Pasak jos, svarbiau ne amžiaus normos, bet ko, kiek ir kaip vaikas gali mokytis, bendrauti ir tobulėti.

Jos atliktas VB-MAPP vertinimo instrumento adaptavimas lietuvių kalba įrodė, kad lietuviška versija tiksliai atspindi kalbos ir socialinius įgūdžius ir Lietuvos kontekste, leidžia stebėti pažangą ir planuoti individualizuotą ugdymą įvairiose aplinkose. Metodika tinka tiek berniukams, tiek mergaitėms, ir atspindi vaikų raidos pokyčius.

M. L. Sundbergo vertinimas ir tyrėjos asmeninės įžvalgos

Dr. E. Steponėnienė cituoja VB-MAPP metodikos kūrėją Marką L. Sundbergą, kuris pabrėžia, kad „bene svarbiausias vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, ugdymo aspektas yra jo kalbos ir bendravimo įgūdžių vystymas“.

M. L. Sundbergas pažymi, kad kalbos įvertinimas yra pirmasis žingsnis, leidžiantis nustatyti vaiko kalbinius gebėjimus ir kartu su šeima bei specialistais pasirinkti prasmingus tikslus.

Kadangi originalus VB-MAPP instrumentas sukurtas anglų kalba ir pagrįstas anglakalbe kultūra, instrumento kūrėjo nuomone, MRU tyrėjos disertacijoje ši sistema buvo sėkmingai adaptuota Lietuvos kontekstui – jos lingvistinės ir kultūrinės modifikacijos leidžia tiksliau atspindėti lietuvių kalbos ypatumus. Be to, atliktas validumo ir patikimumo tyrimas pateikia įrodymus, kad VB-MAPP lietuviška versija tiksliai padeda įvertinti kalbos sunkumus ir kurti individualizuotas ugdymo programas vaikams su autizmo spektro sutrikimu Lietuvoje.

Dr. E. Steponėnienė dalijasi ir asmenine patirtimi: „Tyrimo įgyvendinimas buvo kruopštus ir reikalavo daug kantrybės, nes teko rinkti kiekybinius duomenis, juos analizuoti ir aprašyti. Disertacijos rengimas buvo ne tik darbas, bet ir įdomi patirtis, atvėrusi naujas perspektyvas.“

Ką rekomenduoja mokslininkė?

Dr. E. Steponėnienė siūlo toliau gilintis į svarbiausius VB-MAPP vertinamus gebėjimus. Ypač į vaikų gebėjimą atkartoti garsus (echoika) ir atsakyti į klausimus (intreverbalus). Pasak jos, šie įgūdžiai itin svarbūs logopedams ir specialistams, dirbantiems su mažais vaikais ne tik švietimo sektoriuje bet ir ankstyvosios reabilitacijos centruose.

MRU mokslininkės nuomone, svarbu tęsti tyrimus šioje srityje ir įsitikinti, kaip gerai vertinimo įrankis veikia praktikoje: tiek ugdymo, tiek galimai ir klinikinėje aplinkoje.

Dr. E. Steponėnienė pabrėžia, kad vaikų pažanga turi būti stebima nuolat, o duomenys gauti  naudojant VB-MAPP metodiką, turėtų padėti planuoti individualizuotą pagalbą. Kad tai būtų įmanoma, pedagogams reikia suteikti praktinių žinių, kaip naudotis šiuo įrankiu. Tad itin svarbu užtikrinti jų kvalifikacijos kėlimo galimybes.

Tyrėja taip pat kviečia toliau tobulinti lietuvišką VB-MAPP versiją, atsižvelgiant į mūsų šalies kalbinę ir kultūrinę aplinką. Ji siūlo tirti, kaip šis metodas veikia skirtingose mokymo aplinkose: darželiuose, mokyklose ir kt.

„Valstybės lygmens sprendimai turėtų padėti šiai metodikai plačiai įsitvirtinti ugdymo įstaigose – reikalingi ne tik ištekliai, bet ir aiškus palaikymas iš švietimo politikos formuotojų“, – sako dr. E. Steponėnienė.

Įgyvendinus šias rekomendacijas, VB-MAPP galėtų tapti dar patikimesniu įrankiu, padedančiu kurti į vaiką orientuotą ugdymo sistemą, kurioje kiekvieno vaiko pažanga – matoma, suprantama ir vertinama.

 

Tekstą parengė MRU Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotraukos: iš asmeninio mokslininkės archyvo