Kasmet gegužės antrąjį penktadienį minima Buhalterių diena. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2023 m. buvo apie 20 tūkst. buhalterių ir apskaitos specialistų. Dauguma jų, apie 87 proc. – moterys. Pasaulinė buhalterių federacija (angl. International Federation of Accountants (IFAC)) jungia daugiau nei 3 mln. buhalterių iš daugiau nei 130 šalių. Nors daugybė buhalterinių funkcijų jau yra automatizuojamos, analitinio mąstymo, finansinių įžvalgų ir strateginių sprendimų priėmimo srityse apskaitos specialistai dar ilgai liks nepakeičiami, o jų gebėjimas prisitaikyti prie skaitmenizacijos iššūkių – įmonėms ir organizacijoms yra neįkainojamas.
Kaip keičiasi apskaitos ir finansų sritis, kokią įtaką daro skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) bei kokių naujų įgūdžių reikia šiuolaikiniams apskaitos specialistams?, – kalbamės su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Sūduvos akademijos (SUA) studijų programos „Apskaita ir finansai“ lektore Birute Petrošiene.
„Šiuolaikinis buhalteris – tai ne tik pinigų skaičiuotojas, bet ir strateginis verslo partneris, prisidedantis prie svarbių sprendimų priėmimo. Jis analizuoja finansinius duomenis, valdo rizikas, užtikrina teisės aktų laikymąsi ir padeda įmonei prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Naudodamasis technologijomis, buhalteris tampa aktyviu verslo augimo ir tvarumo užtikrinimo dalyviu“, – akcentuoja MRU SUA lektorė Birutė Petrošienė.
– Kokį poveikį apskaitai ir finansų valdymui daro skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas?, – paklausėme B. Petrošienės.
– Pastaraisiais metais finansų valdymo ir apskaitos srityje vyksta esminiai pokyčiai, kuriuos skatina sparčiai tobulėjančios skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas. Šios inovacijos keičia ne tik įrankius, kuriuos naudoja specialistai, bet ir pačią jų darbo esmę.
Pirmiausia, DI leidžia automatizuoti daugybę kasdienių ir pasikartojančių užduočių – nuo sąskaitų suvedimo iki sudėtingesnių ataskaitų rengimo. Tokia automatizacija padeda sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę ir leidžia specialistams skirti daugiau dėmesio analizei bei strateginiam planavimui.
Antra, realaus laiko duomenų analizė tapo prieinama net ir mažoms įmonėms – tai suteikia galimybę operatyviai reaguoti į finansinius pokyčius ir priimti pagrįstus sprendimus, remiantis tikslia informacija.
Trečia, DI pagrįsti prognozavimo modeliai gali padėti numatyti būsimas tendencijas, įvertinti rizikas ir pasiūlyti veiksmingas priemones jų valdymui.
Noriu pabrėžti, kad technologijos nepakeičia finansų specialistų – jos tampa jų partnerėmis. Kūrybiškas ir strategiškai mąstantis apskaitininkas ar finansininkas, naudodamasis pažangiomis priemonėmis, įgyja didesnę galią daryti reikšmingą poveikį organizacijos sėkmei.
– Kodėl organizacijoms tampa vis svarbiau tiksliai ir laiku prognozuoti finansinius rodiklius bei tinkamai tvarkyti apskaitą?
– Šiuolaikinėje sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje finansinio stabilumo užtikrinimas tampa kertiniu sėkmingos veiklos pagrindu. Todėl organizacijoms vis svarbiau tampa ne tik tiksliai ir laiku prognozuoti finansinius rodiklius, bet ir atsakingai bei sistemiškai tvarkyti apskaitą.
Tikslūs duomenys leidžia priimti pagrįstus sprendimus, greičiau reaguoti į rinkos pokyčius bei sumažinti finansinių rizikų tikimybę. Tinkamai organizuota apskaita padeda užtikrinti įmonės skaidrumą, stiprina pasitikėjimą tarp partnerių, investuotojų ir valstybinių institucijų.
Be to, prognozuojant finansinius srautus galima efektyviau valdyti biudžetą, planuoti investicijas ir išvengti netikėtų išlaidų ar likvidumo problemų. Tai tampa ne tik būtinybe siekiant laikytis teisinių reikalavimų, bet ir svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.
– Kuo išsiskiria MRU SUA studijų programa „Apskaita ir finansai“ iš kitų panašių programų Lietuvoje?
– Studijų programa „Apskaita ir finansai“ išsiskiria savo tarpdiscipliniškumu ir šiuolaikišku požiūriu į apskaitos ir finansų sritis.
Skirtingai nei daugelyje kitų Lietuvoje siūlomų programų, čia didelis dėmesys skiriamas ne tik teorinėms žinioms, bet ir praktiniam jų taikymui: studentai sprendžia realius verslo atvejus, dalyvauja simuliacijose ir įgyja įgūdžių, reikalingų dinamiškoje darbo rinkoje.
Be to, glaudus bendradarbiavimas su verslo įmonėmis ir profesionali dėstytojų komanda užtikrina aukštą studijų kokybę ir orientaciją į šiuolaikinio specialisto poreikius.
– Kokius praktinius įgūdžius studentai įgyja studijų metu? Ar dirbama su realiais duomenimis, sistemomis?
– Studentai mokosi dirbti su šiuolaikinėmis apskaitos bei verslo valdymo sistemomis, tokiomis kaip „Debetas“ „StekasPlius“. Į studijų procesą įsitraukia ir socialiniai partneriai, kurie supažindina su MONET apskaitos sistema – įrankiu verslui, kuris dirba be laiko ir atstumų ribojimo. Tokiu būdu jie išmoksta analizuoti finansinius duomenis, rengti ataskaitas, taikyti mokesčių teisės žinias praktikoje bei valdyti dokumentų srautus skaitmeninėje aplinkoje. Dalis užsiėmimų vyksta imituojant realias darbo situacijas, todėl studentai turi galimybę dirbti su tikroviškais duomenimis, nagrinėti verslo atvejus, o kartais ir atlikti praktines užduotis, bendradarbiaujant su įmonėmis.
Lyginant su kitomis panašaus pobūdžio studijų programomis Lietuvoje, šios programos stiprybė – orientacija į praktiką ir glaudus ryšys su verslo sektoriumi. Dėstytojai – dažnai patys praktikai – dalijasi aktualia profesine patirtimi, todėl studentai gauna ne tik teorinį pagrindą, bet ir vertingų įžvalgų apie realias darbo sąlygas bei iššūkius.
– Kaip į studijų turinį integruojamos naujausios technologijos, pavyzdžiui, DI įrankiai, analitikos sistemos?
– Šiuolaikinės studijų programos vis dažniau atsigręžia į technologinį proveržį ir stengiasi neatsilikti nuo rinkos poreikių. Į mokymo turinį integruojami pažangūs sprendimai, tokie kaip dirbtinio intelekto įrankiai, duomenų analitikos platformos ir automatizuotos sistemos. Studentai ne tik supažindinami su šių technologijų teoriniu pagrindu, bet ir turi galimybę praktiškai išbandyti jų taikymą realiame kontekste.
Pavyzdžiui, taikant DI pagrįstas priemones galima modeliuoti sprendimų priėmimo scenarijus, analizuoti didelius duomenų kiekius ar net automatizuoti tam tikrus procesus. Tokia patirtis būsimiems specialistams leidžia įgyti konkurencinį pranašumą darbo rinkoje ir pasirengti dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis dar studijų metu.
– Koks šių specialistų poreikis Sūduvos regione?
– Šiuo metu Sūduvos regione apskaitos specialistų paklausa yra, ypač augančiose įmonėse, kurios plečia savo veiklą ir investuoja į naujas technologijas. Šios tendencijos kuria palankią aplinką specialistų įsidarbinimui ir profesiniam tobulėjimui, ypač derinant praktinius įgūdžius su šiuolaikinėmis skaitmeninėmis kompetencijomis.
– Kokios karjeros perspektyvos laukia šios programos absolventų – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje?
– Apskaitos ir finansų studijos – durys į plačias ir įvairiapuses karjeros galimybes. Viešajame sektoriuje apskaitos ir finansų žinių turintys specialistai dažnai dirba valstybinėse institucijose, savivaldybėse, viešosiose įstaigose bei kontroliuojančiose institucijose, tokiose kaip Valstybinė mokesčių inspekcija ar Valstybės kontrolė. Šioje srityje ypač vertinamas kruopštumas, atsakomybė ir gebėjimas laikytis teisės aktų.
Privačiame sektoriuje atsiveria dar įvairesnės karjeros galimybės. Absolventai gali dirbti įmonių apskaitininkais, finansų analitikais, audito ar mokesčių konsultantais, rizikos valdytojais ar net tapti finansų vadovais. Privačios bendrovės, bankai, draudimo bendrovės – tai tik keletas pagrindinių darbdavių, kurie ieško kvalifikuotų specialistų. Čia ypač svarbūs gebėjimai greitai prisitaikyti prie kintančios verslo aplinkos, analitinis mąstymas ir strateginis požiūris į finansinius sprendimus.
Be to, apskaitos ir finansų žinios suteikia tvirtą pagrindą savarankiškai veiklai – nemažai specialistų renkasi kurti savo verslą, teikti apskaitos paslaugas ar konsultuoti kitus juridinius asmenis finansiniais klausimais.
– Kokį studentą matytumėte idealiu šiai studijų programai, kokie patarimai besirenkančiam šią profesiją?
– Idealus studentas, besirenkantis apskaitos ir finansų kryptį, pirmiausia turėtų būti kruopštus, atsakingas ir atidus detalėms. Šioje srityje labai svarbus tikslumas, loginis mąstymas bei gebėjimas susisteminti informaciją. Svarbu ir smalsumas – finansų pasaulis nuolat keičiasi, todėl noras nuolat mokytis ir tobulėti yra tikra vertybė.
Tiems, kurie galvoja apie šią profesiją, patarčiau nebijoti skaičių, tačiau suprasti, kad apskaita – ne vien formulės. Tai ir gebėjimas analizuoti, suprasti procesus, priimti sprendimus, kurie turi realią įtaką įmonės veiklai. Būtina išsiugdyti atsakomybės jausmą, nes finansiniai duomenys yra pagrindas, pagal kurį vadovybė priima sprendimus.
Taip pat verta iš anksto pasidomėti, kaip atrodo praktinis darbas: pasikalbėti su šios srities specialistais, sudalyvauti profesinėse dienose ar renginiuose. Tai padės geriau suprasti, ar šis kelias – tikrai jums.