Įdomu

2019-11-07

Davidas Schultzas: 2020-ųjų JAV prezidento rinkimai – tai referendumas dėl D. Trumpo vykdomos politikos

prezidento-rinkimai-jav-dr-david-schultz-1422

Likus vieneriems metams iki JAV prezidento rinkimų atmosferą šalies politiniame gyvenime dar labiau įkaitino Demokratų daugumai Atstovų Rūmuose patvirtinta apkaltos procedūros pradžia. Apie situaciją JAV politinėje padangėje kalbamės su Hamline‘o universiteto (JAV) profesoriumi, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojančiu dėstytoju ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos nariu Davidu Schultzu.

Vieneri metai iki 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų – kaip viskas atrodo?
Likus vieneriems metams iki 2020-ųjų rinkimų JAV politinis pasaulis išlieka labai poliarizuotas. Šalis išgyvena didžiausią gyventojų pajamų ir turto atotrūkį nuo 1920 metų. Studijos rodo menką gyventojų socialinį mobilumą. Šių procesų rezultatas – geografinis, rasinis ir svarbiausia – politinis šalies susiskaldymas. JAV gyventojai nesutaria dėl daugelio klausimų, tarp kurių – sveikatos apsauga, ekonomika, užsienio politika ir, svarbiausia, paties prezidento Donaldo Trumpo veikla. Demokratų ir Respublikonų požiūris į prezidento veiklą iš esmės skiriasi. Todėl artėjančius 2020-ųjų prezidento rinkimus galima laikyti referendumu dėl D. Trumpo vykdomos politikos.

Kokios, jūsų nuomone, yra svarbiausios artėjančių JAV prezidento rinkimų temos?
Iš tiesų 2020-ųjų rinkimai – tai referendumas dėl D. Trumpo – ar jis turi būti išrinktas antrajai kadencijai, o gal net pašalintas per apkaltos procedūrą. Šalia Trumpo, labai aktualiais išlieka klausimai dėl sveikatos apsaugos kainos ir prieinamumo, dėl lėtėjančios ekonomikos, imigracijos, ir, ko gero, užsienio politikos (arba kaip JAV įsitraukia į viso pasaulio reikalus).

Praeitą ketvirtadienį Demokratai Atstovų Rūmuose balsų dauguma formaliai patvirtino apkaltos procedūros pradžią. Kas jums atrodo svarbu šiame balsavime?
Pirma, tai nebuvo apkalta, o tik formalus įtvirtinimas to, apie ką viešumoje kalbama jau kelis mėnesius.Konstitucija suteikia Kongresui plačius įgaliojimus vykdyti tyrimus ir priežiūrą. Tarp šių įgaliojimų ir teisės inicijuoti apkaltą yra subtili riba. Tai jau daugiau teisės precedento dalykas. Balsavimas neturėjo ypatingos reikšmės teisine, tačiau buvo svarbus politine prasme. Po šio balsavimo D. Trumpas tapo tik ketvirtuoju JAV prezidentu prieš kurį buvo pradėta formali apkaltos procedūra. Tai išties nėra gausus klubas. Tačiau politiškai šis balsavimas yra svarbus dėl kitų priežasčių. Iki šiol D. Trumpas ir Respublikonai purkštavo, kad apkaltos procesas yra nelegitimus ir neskaidrus, tuo pateisindami prezidento nenorą bendradarbiauti. Nereikia prašyti to, dėl ko vėliau galima pasigailėti. Visos minėtos priežastys neišnyko. Tačiau dabar, nors teisiškai tai ir nėra svarbu, atsisakymas bendradarbiauti, kai jie turi tokią galimybę, Respublikonams gali būti nepalankus politiškai. Be to, prezidento sprendimas nebendradarbiauti, tikrai gali atrodyti kaip trukdymas vykdyti teisingumą. Dabar gi apkaltos procedūros formalizavimas reiškia ilgo edukacinio proceso pradžią, kurio metu JAV gyventojai bus supažindinti su prezidento veiksmais. Jei prezidentas priešinsis apkaltai, procesas persikels į 2020-uosius ir tai taps pagrindiniu klausimu rinkimų debatuose, tiek preliminariųjų, tiek ir pagrindinių rinkimų metu. Kuo daugiau D. Trumpas priešinsis, tuo svarbesniu klausimu tai taps per rinkimus. Svarbu ir tai, kaip tarpusavyje persipins apkaltos procedūra ir rinkimai. Ar tai mobilizuos Respublikonus, ar Demokratus? O svarbiausia – ar tai paveiks neapsisprendusius rinkėjus „svyruojančiose“ valstijose, tokiose kaip Pensilvanija, Ohajas, Mičiganas ar Viskonsinas? Tai iš tiesų labiausiai rūpi politikams rinkiminėje kovoje. Dar daugiau – apkaltos procedūra dar labiau komplikuoja galimybę abejoms partijoms dirbti kartu, kas ir iki šiol buvo labai sudėtinga. Taip pat tai sujaukia politinę darbotvarkę, nes nėra aišku, kuriai partijai apkalta atneš daugiau naudos. Tai mobilizuos Demokratų arba Respublikonų rinkėjų bazę ateiti balsuoti? Kaip tai paveiks neapsisprendusius rinkėjus, ypač Viskonsine, Mičigane, Ohajuje ir Pensilvanijoje.? Taip pat ir procedūros trukmė bei klausymai Senate turės įtakos politiniam klimatui šalyje.

Liko trys mėnesiai iki preliminariųjų rinkimų ir rinkikų kolegijų sudarymo bei keturi iki „Super antradienio“ (kai preliminarieji rinkimai įvyks šešiolikoje valstijų, įskaitant ypač svarbias – Kaliforniją ir Teksasą). Kokia, jūsų nuomone, yra Demokratų padėtis?
Šiuo metu Demokratų žaidimo laukas rinkimuose yra gana platus, bet galiausiai vis vien teks susitelkti ties keliais svarbiausiais kandidatais. Iš esmė, Ajova ir Naujasis Hampšyras yra dvi valstijos, turinčios didžiausią įtaką nominuojant kandidatus į prezidentus. Ajovoje rinkikų kolegijos bus sudaromos vasario 3 dieną. Kalifornija ir Teksasas savo preliminariųjų rinkimų datą pastūmėjo į kovo 30 dieną. Šie dveji preliminarieji rinkimai gali padaryti Ajovos rezultatą mažiau reikšmingu arba iš esmės pakeisti preliminariųjų rinkimų strategiją. Siekiant sėkmės Kalifornijoje ir Teksase, reikia daug išteklių ir tinkamo rinkiminio pagreičio. Neaišku, ar sėkmė Ajovoje galėtų suteikti tokį pagreitį.
Taigi, kandidatai turės apsispręsti: daugiau dėmesio skirti Ajovai ir gauti daugiau delegatų čia, ar mesti dar didesne pajėgas ir resursus, siekiant užsitikrinti dar daugiau delegatų Kalifornijoje ir Teksase. Pasikeitimas preliminariųjų rinkimų kalendoriuje komplikuoja 2020 metų rinkimų strategiją. Dar daugiau, nors Demokratai ir yra susitelkę kovoje prieš D. Trumpą, jiems trūksta aiškios politinės darbotvarkės, ką jie ketina daryti daugeliu klausimų. Jiems trūksta universalaus naratyvo. Dabar Demokratai yra suskaldžiusi partija, stojanti prieš prezidentą, kurio užnugaryje yra vieninga Respublikonų partija. Nepaisant lėtėjančios ekonomikos, nykios padėties gamybos sektoriuje, sveikatos apsaugos klausimų, kurie veikia prezidento reputaciją, nėra jokių susiskaldymo ženklų ir tik besąlygiškas prezidento palaikymas iš Respublikonų partijos pusės.

Kas yra Demokratų favoritai artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose?
Šiuo metu Joe Bidenas, Elizabeth Warren, Bernie Sandersas ir Peteris Buttigieg‘as yra pagrindiniai kandidatai pagal rinkimams surinktas lėšas ir gyventojų apklausų rezultatus. J. Bidenas lyderiauja tarp partijos centristų. Warren ir Sandersas yra labiau palaikomi kairiojo sparno. Taigi, įdomu kuris iš kairiųjų pažiūrų kandidatų iškils ir tuomet susirungs su J. Bidenu ir ar Demokratų partijoje nugalės centro ar kairės pažiūros.Labiausiai stebina J. Bideno ištvermė. Nepaisant jo silpnokų pasirodymų debatuose, jis vis tiek lyderiauja, arba yra labai arti lyderio pozicijos, daugelyje apklausų.

Kokia situacija dėl Trumpo sienos su Meksika? Ar ši tema vis dar neprarado aktualumo?
Siena su Meksika visuomet buvo siejama su D. Trumpo pažadu ir jo prisiimta prievole laikytis žodžio šiuo klausimu. D. Trumpui ir jo rinkėjų bazei sienos klausimas išlieka aktualus, tačiau apkalta ir teismo procesai dėl sienos komplikuoja situaciją. D. Trumpas kels šį klausimą rinkiminiuose debatuose, tačiau dabar jau kiek kitu kampu – daugiau kalbėdamas apie Demokratų sąmokslą prieš jį, kartu su imigracijos grėsmėmis. Kitas klausimas – lėtėjanti JAV ekonomika, regis, kol kas nedaro įtakos D. Trumpą palaikančių Respublikonų būriui.

Kaip Kinijos, įtampos su šia šalimi tema paveiks rinkimus?
Kiniją galima pavadinti imigracijos, izoliacijos ir protekcionizmo hibridu. Šios temos ženkliau neveikia Respublikonų rinkėjų bazės ir kol kas nėra signalų, kad ekonominės pasekmės galėtų silpninti Trumpo palaikymą. Ar įmanoma nepriklausomam ar trečiosios šalies kandidatui, kaip, tarkim, Bloombergui įstoti kaip lygiaverčiam konkurentui į rinkimų kovą? Žmonės visuomet kalba apie trečiosios šalies kandidatą ar partiją, bet pateikimo į rinkimus barjerai, kaštai ir teisiniai iššūkiai siekiant būti įtrauktam į kandidatus yra tokie dideli, kad, ko gero, trečiosios šalies kandidato dar ilgai neatsiras. Bloombergas tai pat pakankamai nemėgsta D. Trumpo, todėl nesikiš į rinkimus, nenorėdamas dar labiau komplikuoti situacijos.

Vyks ir rinkimai į JAV kongresą. Kokia jūsų nuomonė?
Nepanašu, kad Atstovų Rūmai „apsivers“, turint mintyje, kad daug Respublikonų pasitrauks į pensiją. Išlieka klausimas, ar Respublikonai sugebės išlaikyti daugumą Senate. Šiuo metu jie turi efektyvią 53 narių daugumą prieš 47 opozicijos atstovus. 2020-aisiais bus renkami 35 senatoriai, iš kurių 23 šiuo metu yra respublikonai. Apkaltos procedūra ir procesas Senate taps jų lojalumo išbandymu. Jie turės pasirinkti – ginti prezidentą, ar bandyti išsaugoti senatoriaus postą. Nereikia pamiršti, kad daugelyje valstijų 2020-aisiais vyks rinkimai į įvairius valdžios postus. Šie rinkimai turės įtakos valstijų vietos valdžios perskirstymui bei 2021 metais laukiančiam surašymui bei apygardų perskirstymui. Pamirškime nacionalines apklausas. Prisiminkime, kad prezidento rinkimai – tai rinkikų kolegijų rinkimai ir kova dėl 270 rinkikų balsų. Būsimasis prezidentas nugalės tik palenkęs kelias „svyruojančias“ valstijas į savo pusę. O tai ir yra tikroji JAV prezidento rinkimų intriga.

Dėkoju už pokalbį.