Paroda „Teisė ir pareiga: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1922 m." - MRU
Kalendorius

Vasario 09
Paroda „Teisė ir pareiga: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1922 m.“
09 d. 09:00 val., 09 d. 17:00 val.
Mykolo Romerio universitetas, centrinė Rotondinė, Ateities g. 20, Vilnius

Paroda „Teisė ir pareiga: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1922 m.“ yra parodų ciklo, skirto Lietuvos valstybės  artėjančiam 1992 m. spalio 10 dienos moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui paminėti, dalis.

Lietuvių teisininkas Konstantinas Račkauskas minint Steigiamojo Seimo susirinkimo penkiasdešimtąsias metines išeivijoje pabrėžė: „Turime dviejų rūšių seimus: eilinius ir steigiamuosius. Visi jie renkami tų pačių piliečių, tik renkant steigiamąjį seimą piliečių – rinkikų intencija ir įgaliojimo turinys yra skirtingi. Steigiamąjį seimą rinkdami piliečiai suteikia atstovams įgaliojimą nustatyti, keisti ar papildyti pačius pagrindinius valstybės santvarkos dėsnius — pačią konstituciją. Sakoma, kad toks seimas gauna įgaliojimą disponuoti steigiamąja piliečių galia nustatyti pačią konstituciją, pagal kurią veiks eiliniai seimai ir kiti pagrindiniai valstybės valdžios organai.“ Ne veltui Steigiamojo Seimo rinkimai prieš šimtą metų sulaukė didžiulio amžininkų dėmesio, tai buvo pirmieji demokratiniai, visuotiniai, tiesioginiai, lygūs ir slapti tautos atstovybės – Seimo – rinkimai. Šiuose Seimo rinkimuose pirmą kartą lygiai su vyrais varžėsi ir į Seimą buvo išrinktos moterys. Jos Lietuvoje rinkimų teisę gavo anksčiau, nei moterys kai kuriose Vakarų Europos valstybėse.

„Demokratiniame krašte rinkimai yra vienas svarbiausių kiekvieno piliečio uždavinių. Kur šalį valdo karaliai ir kiti neriboti valdovai, ten jie patys už savo piliečius galvoja ir net kai kur yra uždrausta piliečiams galvoti apie krašto tvarkymo reikalus. Bet kur karalių vainikas yra nuimtas ir uždėtas ant visos tautos, tai ir visi kartumai ir rūpesniai turi pereiti ant visos tautos. Pas mus yra tokia tvarka, kur karališkas vainikas vainikuoja visos Respublikos gyventojų galvas. Tos galvos turi prisiimti ne tik valdymo gerybes, bet ir visas sunkenybes“, – rašė vienas iškiliausių Lietuvos parlamentarų, Steigiamojo Seimo ir kitų kadencijų Seimo narys
Mykolas Krupavičius.

1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų istorija pasakojama remiantis Seimo rinkimų įstatymo nuostata: „Seimą sudaro Tautos atstovai. Atstovai renkami visuotiniu, lygiu, betarpišku ir slaptu balsavimu, proporcingąja rinkimų sistema.“ Parodoje bandoma atskleisti, ką reiškė kiekvienas šių žodžių atskirai ir ką jie reiškė kartu, kas yra visuotiniai, lygūs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas ir proporcinė rinkimų sistema. Taip pat atskleidžiama, kaip buvo organizuojami patys rinkimai, sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija, kaip Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į rinkimų apygardas, kaip kito atstovavimo norma.

Lietuvos Respublikos piliečių teisė ir pareiga išreikšti pilietinę valią renkant atstovus buvo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo, savivaldos ir Klaipėdos krašto seimelio (rinko Klaipėdos krašto gyventojai) rinkimuose. Reikėtų prisiminti, kad anuomet Lietuvos piliečiai neturėjo galimybės tiesioginiuose rinkimuose rinkti Lietuvos Respublikos Prezidento. Jį rinko Seimo nariai, vėliau „ypatingieji tautos atstovai“, dar vėliau pavadinti tiesiog „tautos atstovais“. Todėl rinkimų procesui iliustruoti pasitelkta ikonografinė medžiaga iš savivaldos ir Klaipėdos krašto seimelio rinkimų, kuriuose paisyta visų pagrindinių rinkimų nuostatų.

Seimo rinkimai buvo neįsivaizduojami be rinkimų agitacijos. Amžininkai ne kartą kritikavo pernelyg tiesią, nesubtilią, o kartais pernelyg suasmenintą politinių oponentų kritiką. Tačiau, kaip pažymėjo ano meto parlamentaras Mykolas Krupavičius, nors „kova per rinkimus visur eina labai smarki [...]“, „ pas mus dar tokios smarkios kovos, kuomet imdavosi revolverių, lazdų ir kitokių įtikinančių įrodymų, mums neteko matyti ir tokių įrodymų nebuvo vartota.“ Ir čia pat klausė ir atsakė, o „kodėl tokios smarkios rinkimų kovos? Aišku. Todėl, kad kiekviena grupė ar žmogus, kuris gerbia savo idėjas, siekimus, nori ne tik pats jais gyventi, bet kad ir kiti gyventų ir nori savo krašto ir valstybės gyvenimą sulig tos idėjos sutvarkyti. Kova čia eina dėl įsitikinimų.“

Parodoje pristatomi tipiškos rinkimų agitacijos atributai, plakatai ir karikatūros. Jie atskleidžia spalvingą ir daugiaprasmę ano meto vizualiąją komunikaciją. Net ir šiandien stebina plakatų spalvingumas. Dalies jų autoriai buvo žymūs savo laiko dailininkai: Petras Rimša, Vilius Jomantas, Jonas Buračas, Vytautas Bičiūnas. Jie kūrybinės patirties sėmėsi užsienyje, buvo plataus akiračio kūrėjai, prisidėję kuriant nacionalinę simboliką: Petras Rimša – patriotinės simbolikos skulptūrų autorius, jubiliejinių medalių autorius; Vilius Jomantas – vienas iš Lietuvos pašto ženklų ir nacionalinės valiutos lito dizaino autorių; Jonas Buračas kūrė Lietuvos valstybės apdovanojimus ir pašto ženklus; Vytautas Bičiūnas siejo savo gyvenimą su teatru, taip pat ir su politika, jis ėjo Lietuvos Steigiamojo Seimo ir Pirmojo Seimo nario pareigas.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai saugomi Alytaus kraštotyros muziejuje, Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno miesto muziejuje, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Kretingos muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Rokiškio krašto muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje ir Lietuvos Respublikos Seimo archyve.

Širdingai dėkojame muziejų, archyvų, bibliotekų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant parodą. Taip pat esame dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine medžiaga ir fotografijomis. Esame ypač dėkingi kolegoms dr. Alvidui Lukošaičiui už konsultacijas ir Artūrui Zeleniakui, maloniai paskolinusiam fotografiją iš asmeninio archyvo, bei dizainerei Giedrei Putraitei, maloniai leidusiai pasinaudoti autoriniais grafiniais sprendimais.

Ši paroda bus eksponuojama Mykolo Romerio universitete, vasario 9 - kovo 11 dienomis. 

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorės – Jolanta Laurinaitienė ir Jurgita Kelpšienė.

Parodos partneriai:

  • Alytaus kraštotyros muziejus;
  • Biržų krašto muziejus „Sėla“;
  • Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas;
  • Kauno miesto muziejus;
  • Kauno technologijos universiteto biblioteka;
  • Kretingos muziejus;
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas;
  • Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.