Parafrazuodamas žinomą prezidento Johno F. Kenedžio 1963 m. pasakymą, kad Berlynas yra pasaulinis laisvės simbolis, Karlas Lamersas kalbėjo: „Šiandien, po 62-ejų metų, pasauliniais laisvės simboliais aš keliu Vilniaus, Talino ir Rygos miestus.”
K. Lamersas skaitė pranešimą devintoje kasmetinėje diskusijoje Dr Lamers NATO Hearings š. m. gegužės 12-ą dieną. Šiemet diskusijos tema buvo: NATO before the Ankara Summit: with the Alliance's US pillar in doubt, is strengthening of the European pillar possible and what Europeans must and can do about that? (liet. „NATO prieš Ankaros vadovų susitikimą: kai amerikietiškas NATO dėmuo kelia abejonių, ar įmanoma stiprinti europinį NATO dėmenį ir ką europiečiai gali ir turi daryti?“).
K. Lamersas buvo ilgametis Vokietijos Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO parlamentinės asamblėjos prezidentas, įtakingas Vokietijos politikas, sukaupęs daug patirties transatlantinės saugumo politikos klausimais. Jis yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) garbės daktaras ir garbės profesorius.
Savo kalboje K. Lamersas pažymėjo, jog NATO sąjungininkai nebekalba apie bendras vertybes, nes Amerikos prezidento Donaldo Trumpo politikos pareiškimų greitis ir neprognozuojamumas pasiekė precedento neturintį lygį. Kita vertus, vertindamas sunkiai nuspėjamą transatlantinį partnerį pranešėjas bandė likti „diplomatiškas“, kartu ragino skubiai vystyti Europos gynybos pajėgumus taip, kad „būtų pasiruošta kovai šįvakar“. K. Lamersas teigė, jog Vokietijos planuojamas didžiulio masto persiginklavimas yra būtinas. Jis taip pat gyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos išlaidų didinimą ir būtent už tai skyrė Vilniui, Talinui ir Rygai pasaulio laisvės simbolių titulą.
Po K. Lamerso kalbėjusi buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė Dovilė Šakalienė pasisakė už blaivų požiūrį į Europos gynybos naštos perkėlimą nuo Amerikos pačiai Europai ir susitelkimą į tai, ką galima padaryti dabar. D. Šakalienė pasidžiaugė, jog stipraus gynybai atsidavusių „biurokratų, politikų ir patriotų“ branduolio dėka Lietuva geba išlaikyti plačiu konsensusu paremtos gynybos politikos tęstinumą nepaisant stiprėjančio politinio susiskaldymo.
Toliau kalbėjęs krašto apsaugos viceministras gynybos politikai ir planavimui Karolis Aleksa siūlė vadovautis principu „mažiau dramos, daugiau veiksmo“. Jis pareiškė, jog dabar Amerika yra nepakeičiama ir be jos Europa pralaimėtų, jei kiltų konfliktas su Rusija. K. Aleksa siūlė žvelgti giliau, nei anti-NATO retorika, ir matyti, jog praktiniame lygyje amerikiečiai yra visiškai įsipareigoję NATO, įskaitant Rytų flango gynybą.
Seimo narė, buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad retorikos negalima ignoruoti: ji turi pasekmes ir gali sukelti Rusijai pagundą bandyti kirsti vis naujas raudonas linijas. Ji taip pat perspėjo, kad karinis puolimas nėra vienintelė Rusijos opcija. Galimas dalykas, Kremlius tikisi, jog karo nereikės, jei pavyks „užkariauti“ Europą politiškai, plečiant Rusijos draugų tinklą NATO viduje. Šia prasme Kremlių nuvylė Viktoro Orbano pralaimėjimas Vengrijoje, bet čia pat Vladimiras Putinas galėjo džiaugtis Rusijai draugiškos daugumos pergale Bulgarijos parlamento rinkimuose. Rusijos grėsmės kontekste I. Šimonytė kritiškai vertino dažnai matomą globėjišką europiečių požiūrį į ukrainiečius, kuriems girdi reikia Europos pagalbos ir patarimų. Jos nuomone, Ukraina Europai labiau reikalinga, negu Europa Ukrainai vien dėl to, kad Ukraina vienintelė Europoje turi mūšiuose išbandytą kariuomenę, kuri atlaiko Rusijos karinę galią daugiau nei ketveri metai.
Žinomas žurnalistas ir politikos komentatorius Vytautas Bruveris teigė, jog per savo dažnus apsilankymus Ukrainos karo frontuose jis matė, jog ukrainiečių karių nusiteikimas yra labai paprastas: „arba mes sunaikiname juos, arba jie – mus“, taigi tai yra egzistencinė kova už Ukrainos kaip valstybės išlikimą. V. Bruveris taip pat pažymėjo, kad retorika turi pasekmes – jau sugriovė sąjungininkų tarpusavio pasitikėjimą – ir realų turinį, nes Amerikos išėjimas iš NATO yra seniai ir atvirai deklaruojamas ilgalaikis Donaldo Trumpo ir jo MAGA sąjūdžio tikslas, ir pavojinga ignoruoti anti-NATO intencijų realumą.
Diskusiją tradiciškai moderavo MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto politologas doc. dr. Virgis Valentinavičius.
Diskusiją stebėjo gausus būrys MRU studentų ir dėstytojų, universiteto vadovybė bei gausus užsienio ambasadorių ir ambasadų atstovų būrys. Auditorijoje buvo ir studentai, dalyvaujantys šiuometiniame Lamerso taikos fondo akademinių esė konkurse, kurį globoja Lamerso Taikos Fondas. Karlo Lamerso įsteigtas fondas finansuoja pinigines premijas konkurso nugalėtojams – 1000 eurų už pirmą vietą, 600 eurų – už antrą vietą ir 400 eurų – už trečią vietą. Plačiau apie šių metų konkursą skaitykite čia.
Informaciją pateikė Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto dėstytojas Prof. dr. Virgis Valentinavičius.
