Gegužės 7 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vykusi tarptautinė konferencija „Nuo inovacijų iki reguliavimo: atsakingo dirbtinio intelekto taikymas Europoje“ (angl. From Innovation to Regulation: Responsible AI in Europe) subūrė mokslininkus ir ekspertus iš Lietuvos ir Europos šalių diskusijai apie vieną svarbiausių šių dienų klausimų – kaip užtikrinti, kad spartus dirbtinio intelekto (DI) vystymasis išliktų suderinamas su žmogaus teisėmis, demokratinėmis vertybėmis ir atsakingu jo reguliavimu Europoje.
Konferencijoje daug dėmesio skirta DI poveikiui informacinei erdvei, teisės sistemai, privatumo apsaugai bei viešajam valdymui. MRU Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto asistentė dr. Gintarė Makauskaitė-Samuolė savo pranešime analizavo, kaip algoritmai ir dirbtinis intelektas prisideda prie dezinformacijos plitimo bei keičia visuomenės santykį su informacija ir demokratiniais procesais.
Dirbtinio intelekto vaidmenį viešajame sprendimų priėmime ir teisingumo sistemoje nagrinėjo dr. Yulia Razmetaeva iš Uppsala universiteto (angl. Uppsala University) (Švedija) ir Jaroslavo Išmintingojo Nacionalinios teisės universiteto (angl. Yaroslav Mudryi National Law University) (Ukraina). Pranešime buvo keliami klausimai apie algoritmų naudojimo ribas, žmogaus kontrolės svarbą bei rizikas, atsirandančias automatizuojant sprendimų priėmimą.
Privatumo ir stebėsenos technologijų klausimus aptarė MRU Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto lektorius dr. Simas Grigonis, kalbėjęs apie realaus laiko biometrinio identifikavimo naudojimą teisėsaugoje. Jo pranešime analizuotos veido atpažinimo technologijų keliamos grėsmės privatumui bei demokratinių visuomenių balansui tarp saugumo ir žmogaus teisių apsaugos.
Antrojoje konferencijos dalyje dr. Denitza Toptchiyska iš Naujojo Bulgarijos universiteto (angl. New Bulgarian University) pristatė Europos Sąjungos DI reguliavimo kryptis ir diskutavo, ar Europa gali išlikti inovacijų erdve kartu užtikrindama aukštus fundamentalių teisių apsaugos standartus.
MRU doktorantė Aliona Gaidarovič kalbėjo apie asmens duomenų apsaugos iššūkius DI valdomoje informacijos sklaidoje, o doktorantas Raimondas Andrijauskas nagrinėjo autonominių transporto priemonių atsakomybės klausimus, kurie tampa vis aktualesni technologijoms priimant sprendimus savarankiškai.
Sveikatos apsaugos sektoriuje taikomo DI galimybes ir rizikas aptarė MRU Teisinių technologijų (LegalTech) centro mokslininkas prof. dr. Marius Laurinaitis, analizavęs autonominių sistemų vaidmenį diagnostikos ir gydymo procesuose bei su tuo susijusias etines ir teisines dilemas.
Konferenciją užbaigė dr. Oleksiy Feshchenko iš Ukrainos organizacijos „Ukrainian Modern Digital Science“, pristatęs technologijų poveikį organizuotam nusikalstamumui, virtualių aktyvų rinkoms ir šiuolaikiniams finansiniams tyrimams.
Tarptautinė konferencija tapo erdve ne tik akademinėms diskusijoms, bet ir platesniam dialogui apie Europos ateitį dirbtinio intelekto eroje – laikotarpiu, kai technologinė pažanga neišvengiamai kelia klausimą, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų, atsakomybės ir žmogaus teisių apsaugos.
