Balandžio 27 d. jau penktąjį kartą teisės srities mokslininkai ir praktikai dalyvavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos organizuotoje nemokumo teisės konferencijoje „Veiksmingo įmonių bankroto proceso iššūkiai“. Šiais metais dėmesys buvo skirtas veiksmingo bankroto proceso užtikrinimu, kurios metu pranešėjai aptarė aktualias problemas ir praktinius sprendimus, susijusius su įmonių nemokumo procesais.
MRU Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto profesorė dr. Salvija Mulevičienė akcentavo, kad nemokumas – tai slenkstis, sukuriantis itin reikšmingas teisines pasekmes: tai yra pagrindas bankroto bylai iškelti, bendrovės vadovo atsakomybei kilti, ginčyti įmonės sandorius ir reikalauti žalos atlyginimo. Tačiau ES valstybės vis dar nesutaria, kas yra nemokumas, ir kiekviena tą terminą apibrėžia skirtingai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė dr. Egidija Tamošiūnienė gilinosi į procesinius bankroto bylų nagrinėjimo niuansus ir atkreipė dėmesį, kad bankroto teisei būdingas dalyvaujančių asmenų rato neapibrėžtumas, dėl ko kilo klausimas, kas yra tie tretieji asmenys, turintys materialinį ir procesinį teisinį suinteresuotumą bankroto byloje.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus patarėja Rasa Stanislovaitienė pristatė ES nemokumo direktyvą ir pažymėjo, kad tai buvo ilgų derybų ir kompromisų rezultatas, trukęs beveik dešimtmetį. Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad šios direktyvos priėmimo poreikį lėmė, be kita ko, nacionalinių nemokumo sistemų skirtumai, kurie sukuria tiek teisinį neapibrėžtumą investuotojams, tiek riboja kapitalo judėjimą ES.
Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narė, teisininkė dr. Vilija Mogenytė pristatė, kaip veikia įmonių bankroto sistema ir kokie iššūkiai kyla nemokumo administratorių veikloje, taip pat kokie yra siūlomi naujausi nemokumo administratorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Pranešėja akcentavo, kad nemokumo administratorius veikia krizės sąlygomis, todėl jis privalo turėti patikimų asmenų – finansininkų, archyvarų ir kt. – ratą; šie asmenys suteikia galimybę atidėti mokėjimus, toleruoja neatsiskaitymą, taip tam tikra prasme kredituodami bankroto procedūras.
Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas Aurimas Valaitis pranešime kėlė klausimus dėl įmonių bankroto proceso administravimo išlaidų, nemokumo administratoriaus atlygio nustatymo ir apmokėjimo problemų.
Artea banko Specialiųjų aktyvų departamento direktorius Ramūnas Dešukas pažymėjo, kad iš esmės už veiksmingą bankrotą moka kreditorius, tačiau per pastaruosius 16 metų nemokumo sistema bankų atžvilgiu kito nepalankiai. Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu yra suformuota nauja nemotyvuojanti kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo praktika, pagal kurią pereinant iš restruktūrizavimo į bankroto procesą, nėra perskaičiuojamos palūkanos ir netesybos.
Teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas, MRU teisės mokyklos doktorantas Kazimieras Karpickis pranešimą skyrė tyčinio bankroto proceso ypatumų analizei. Pranešėjas akcentavo, kad bendra taisyklė bankroto procese yra ta, jog yra organizuojami ne žodiniai, o rašytiniai teismo posėdžiai. Tai, pasak pranešėjo, paneigia aktyvaus teismo vaidmens principą nemokumo procese. K. Karpickis akcentavo pasekmes, kurias sukelia tyčinio bankroto konstatavimas, ir pažymėjo, kad tokio pobūdžio byla turi būti išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai.
MRU Teisės mokyklos docentas, Advokatų profesinės bendrijos „LegatumLaw“ vadovaujantis partneris bei advokatas doc. dr. Remigijus Jokubauskas aptarė įmonės vadovo atsakomybės klausimus bankroto procese. Pranešėjas akcentavo bankroto proceso kolektyviškumo pobūdį ir kėlė klausimą, ar tikrai pagrįstai bendrovės vadovui gali būti inicijuota civilinė byla dėl konkrečiam kreditoriui padarytos žalos atlyginimo.
Konferencijoje skaityti pranešimai ir diskusijos atskleidė, kad veiksmingas įmonių bankroto procesas yra itin reikšmingas rinkos veikimui, stabilumui. Iškelti klausimai rodo, kad įmonių bankroto procese yra siekiama suderinti įvairų skirtingų jame dalyvaujančių asmenų interesus, pasiekti tinkamą balansą tarp operatyvaus nemokios įmonės likvidavimo ir jos kreditorių interesų apsaugos.
Konferencijos rėmėjai ir partneriai: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Nemokumo administratorių rūmai, teisės forma „Sorainen“, advokatų profesinė bendrija „LegatumLaw“.
Konferencijos įrašą galite žiūrėti čia:
