Mokslas, praktika ir diplomatinė advokacija – tai buvo pagrindinė kryptis, po kuria vasario 24 d. vyko MRU tarptautinė konferencija „Aukos hibridinių krizių, dirbtinio intelekto ir skaitmeninės transformacijos laikais“ (angl. Victimhood in Times of Hybrid Crises, AI, and Digital Transformation). Simbolinė data, žyminti ketvirtąsias plataus masto karo Ukrainoje metines, diskusijai suteikė ypatingo svorio.
Tema aktuali visais lygmenimis. Daugelį metų trunkantis hibridinis konfliktas reikalauja gilaus konteksto supratimo ir kryptingo atsako. Todėl labai apgalvotai buvo pasirinktas tiek formatas, tiek partneriai: skirtingų šalių ir disciplinų mokslininkai, Lietuvos generalinė prokurorė ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Konferencijos pagrindą sudarė tvirta mokslinių tyrimų bazė, paremta istorinėmis perspektyvomis ir papildyta lyginamąja kitų konfliktų analize, kartu išlaikant aiškų dėmesį dabartinei situacijai – Ukrainai. Šį akademinį požiūrį papildė praktinė dimensija – ypač svarbus buvo Lietuvos generalinės prokurorės dalyvavimas, atsižvelgiant į reikšmingą Lietuvos indėlį remiant tarptautinių nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje, tyrimus.
Ne mažiau svarbi ir diplomatinė advokacija tarptautinėje arenoje, todėl Ukrainos ambasadorės Lietuvoje sveikinimo kalba tapo neatsiejama šios sinergijos dalimi.
Įžanginiai pasisakymai: solidarumas, atsakomybė ir įsipareigojimas teisingumui
Konferenciją atidarė Ukrainos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje Olha Nikitchenko, Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Mykolo Romerio universiteto mokslo ir inovacijų vicerektorė dr. Eglė Malinauskienė. Jų pasisakymai pabrėžė, kad šiandien aukos samprata nėra abstrakti – tai skubi geopolitinė ir teisinė realybė.
Ambasadorė O. Nikitchenko pažymėjo, kad „žodis auka nebėra teorinis – tai kasdienė milijonų žmonių realybė“, primindama apie daugiau nei 216 000 užregistruotų karo nusikaltimų ir įspėdama, jog nebaudžiamumas skatina būsimą smurtą. Generalinė prokurorė N. Grunskienė akcentavo aktyvų Lietuvos vaidmenį tarptautiniuose tyrimuose ir pabrėžė, kad nusikaltimai turi būti dokumentuojami dar vykstant konfliktui. Dr. E. Malinauskienė išskyrė, kad konferencija skatina į auką orientuotą teisingumą, visuomenės gijimą ir tvarias reformas, pažymėdama, jog šiuolaikinė aukos samprata apima ir hibridinių krizių paveiktas bendruomenes bei institucijas.
Aukų teisės karo metu: tarp normų ir realybės
Prof. dr. Mykhaylo Shepitko (Jaroslavo Mudrio nacionalinis teisės universitetas, Ukraina) nagrinėjo aukų teisių apsaugą tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, aptardamas Ženevos konvencijas, Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir reparacijų klausimus. Jis pastebėjo, kad „faktinė aukų teisių apsauga teismuose dažnai yra išimtis, o ne taisyklė“, pabrėždamas liudytojų apsaugos, atsakomybės užtikrinimo ir savalaikio teisingumo svarbą siekiant užkirsti kelią naujam konfliktui.
Ukrainos karo pamokos ir dirbtinis intelektas
Doc. dr. Kateryna Latysh, MRU Žmogaus teisių laboratorijos, Atminties ir teisingumo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, aptarė, kaip aukos samprata kinta hibridinių krizių ir skaitmeninės transformacijos kontekste, taip pat dirbtinio intelekto vaidmenį tiriant nusikaltimus, įskaitant kibernetines atakas, propagandą ir „deepfake“ technologijas. Ji pabrėžė:
„Dirbtinis intelektas negali tirti nusikaltimų, tačiau gali būti įrankis, leidžiantis atskiras užduotis atlikti greičiau ir efektyviau.“
Tai iliustravo atvejis, kai DI buvo panaudotas vaizdo įrašo kokybei pagerinti, siekiant padėti identifikuoti karo nusikaltimo auką. Kartu ji pažymėjo, kad teisinis reguliavimas vis dar atsilieka nuo technologinės pažangos.
Kolektyvinė atmintis ir „aukų olimpinės žaidynės“
Dr. Brendan Humphreys (Helsinkio universitetas) analizavo kolektyvinės aukos sampratą Balkanuose, aiškindamas, kaip nacionalinės tapatybės formuojasi per istorinę traumą ir tai, ką jis pavadino „aukų olimpinėmis žaidynėmis“, kai tautos varžosi dėl savo kančių pripažinimo. Jis pabrėžė, kad tapatybės formuojasi per „atsiminimo ir užmaršties dialektiką“, o pripažinimas galiausiai priklauso nuo žinojimo.
Piratai – teisės kūriniai ar jos aukos?
Dr. Mirosław Michał Sadowski (Strathclyde universitetas) pateikė istorinę piratavimo analizę, parodydamas, kad piratai kadaise veikė su valstybių parama kaip ekonominiai ir kariniai veikėjai, o vėliau buvo kriminalizuoti. Jo analizė atskleidė, kaip politinis kontekstas ir galios santykiai lemia, ar asmenys laikomi nusikaltėliais, ar aukomis.
Aukos samprata baudžiamojoje teisėje: paradoksai ir spragos
Prof. dr. Viacheslav Tuliakov (Nacionalinis universitetas „Odesos teisės akademija“) atkreipė dėmesį į struktūrinę teisinę problemą – daugelio Europos baudžiamųjų kodeksų vis dar aiškiai neapibrėžia aukos sąvokos. Nors tarptautinės normos pabrėžia, kad nusikaltimas pirmiausia kenkia aukai, o ne valstybei, šis principas dažnai atsispindi tik procesinėje teisėje. Jis taip pat įspėjo, kad didėjantis aukų pripažinimas gali lemti jų kančios politinį instrumentalizavimą.
Istorinė trauma ir aukos sampratos transformacijos Rytų Europoje
Dr. Monika Rogers (Mykolo Romerio universitetas) analizavo aukos sampratos raidą Baltijos valstybėse, pažymėdama, kad skirtingos istorinės patirtys suformavo nevienodas teisines tradicijas ir požiūrius į aukų teises.
Prof. dr. Marianna Muravyeva (Helsinkio universitetas) teigė, kad autoritarinės sistemos linkusios neigti aukos statusą, kai jis politiškai nepatogus, o nepripažinimas tampa struktūriniu valdymo bruožu.
Doktorantė Yuliya Brin (Helsinkio universitetas) pristatė Bosnijos ir Hercegovinos atvejo analizę, parodančią, kad net praėjus daugeliui metų po karo aukų statusas gali išlikti neaiškus, o teisingumas – atidėtas.
Prof. dr. Valeriy Shepitko (Jaroslavo Mudrio nacionalinis teisės universitetas) išryškino psichologinę karo dimensiją, pabrėždamas, kad trauma tampa kolektyvinė ir veikia pasitikėjimą institucijomis bei socialinę sanglaudą.
Daugiau nei akademinė diskusija
Konferencija baigėsi bendra žinute: XXI amžiuje aukos samprata atsiduria geopolitikos, teisės ir technologijų sankirtoje. Tai ne tik moralinė kategorija, bet ir politinis argumentas bei teisinės atsakomybės matas.
