2026 m. kovo 13 d. 10 val. Inga Motuzienė (Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutas) gins teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją „Right to Property as a Human Right under International Law: Legal Positivism and Contemporary Natural Law“. Gynimas vyks I-414 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.
Mokslinis vadovas:
prof. dr. Saulius Katuoka (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Gynimo taryba:
Pirmininkė –prof. dr. Lyra Jakulevičienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
doc. dr. Laurynas Biekša (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Ieva Deviatnikovaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Milena Ingelevič-Citak (Krokuvos Jogailaičių universitetas, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Tamas Lattmann (Niujorko universitetas Prahoje, Čekijos Respublika, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Šios disertacijos pagrindinis tikslas – nustatyti žmogaus teisės į nuosavybę statusą tarptautinėje teisėje. Siekiant šio tikslo taikoma trianguliacinė analizė, apjungianti pozityviąją teisę, šiuolaikinę prigimtinę teisę bei atvejo analizės metodą. Nors žmogaus teisė į nuosavybę buvo pripažinta 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, į 1966 m. Paktus ji nebuvo įtraukta, todėl jos tarptautinis teisinis statusas išlieka neaiškus. Esami moksliniai tyrimai dažniausiai apsiriboja regionine šios teisės analize arba tik pozityviąja teise, todėl lieka spragų, kurios tiriamos disertacijoje. I dalyje sistemingai analizuojama žmogaus teisė į nuosavybę iš tarptautinės teisės šaltinių perspektyvos – tarptautinių sutarčių, tarptautinių teisinių papročių ir bendrųjų teisės principų. II dalyje
nagrinėjamos trys prigimtinės teisės teorijos (John Finnis, Mary Ellen O’Connell, Maarten Bos) ir pasitelkiama kolektyvinės teisinės sąmonės samprata, siekiant suprasti šiuolaikinės prigimtinės teisės kilmę ir jos šaltinius. III dalyje šios išvados pritaikomos praktikoje – analizuojama Diallo byla, siekiant parodyti, kaip pozityviosios ir prigimtinės teisės integravimas gali pašalinti esamą teisinį neapibrėžtumą. Disertacija prisideda teoriniu požiūriu, integruodama pozityviąją ir šiuolaikinę prigimtinę teisę, atskleidžia žmogaus teisės į nuosavybę statusą tarptautinėje teisėje ir siūlo praktines gaires, pateikdama visapusišką, tarpdisciplininę dažnai ginčijamos žmogaus teisės sampratą.
Susipažinti su disertacija:
