Ar gyvename laikotarpiu, kai tarptautinė teisė silpsta, ar tik išgyvena išbandymų etapą? Šį klausimą Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Tarptautinės teisės aktualijos besikeičiančiame pasaulyje“ kėlė tarptautinės teisės ekspertai. Diskusijos apėmė migracijos krizę, dirbtinį intelektą mūšio lauke, šešėlinį laivyną, klimato kaitos bylas bei tarptautinės teisės kodifikavimo ateitį.

Konferenciją organizavo MRU Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutas. Pranešėjų žinutės išsiskyrė tonu – nuo griežto realizmo iki atsargaus optimizmo, tačiau visus vienijo viena ašis: ar taisyklės tebegalioja, kai jas vis dažniau ignoruoja politinė praktika?

Dirbtinis intelektas versle: „Tai ne prabanga, o būtinybė“

Prof. dr. Lyra Jakulevičienė kalbėjo apie dirbtinio intelekto naudojimą versle ir žmogaus teisių rizikas. Ji paneigė paplitusią nuomonę, kad DI problema apsiriboja privatumu.

„Naudojant dirbtinį intelektą, verslas gali pažeisti praktiškai visas žmogaus teises.“

Darbuotojų stebėsena, diskriminaciniai atrankos algoritmai, automatizuotas kreditingumo vertinimas – tai jau ne teorinės grėsmės. Pranešėja akcentavo, kad teisinio vakuumo nėra: galiojančios normos (nediskriminavimas, skaidrumas, duomenų apsauga) jau taikomos ir DI atvejais.

Jos atsakymas į pagrindinį konferencijos klausimą buvo aiškus:

„Tarptautinės teisės taisyklės galioja. Klausimas – kaip į pažeidimus reaguojama.“

Migracijos krizė: kai teismai konstatuoja pažeidimą, bet praktika tęsiasi

Doc. dr. Laurynas Biekša kalbėjo apie migracijos ir prieglobsčio situaciją Lietuvoje po 2021 m. Jo tonas buvo sąmoningai kritiškas.

„Prieglobsčio ir migracijos srityje Lietuvoje tarptautinės taisyklės neveikia.“

Jis priminė masinio sulaikymo be efektyvios teismo kontrolės atvejį ir „išstūmimo“ praktiką, kai asmenys grąžinami nepradėjus nagrinėti prieglobsčio prašymo. Net ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus ES teisės pažeidimą, praktika, anot jo, iš esmės nepasikeitė.

Vis dėlto pranešėjas išreiškė ir atsargų optimizmą:

„Tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė yra kompasas. Gerai, kad jis egzistuoja.“

Šešėlinis laivynas ir kabeliai: jūrų teisės spragos

Prof. dr. Saulius Katuoka išskyrė dvi aktualias problemas – kovą su sankcijas apeinančiu šešėliniu laivynu ir povandeninių kabelių apsaugą.

Jis pabrėžė, kad laivai, keičiantys vėliavas ir veikiantys „pilkojoje zonoje“, kelia grėsmę tiek sankcijų režimams, tiek aplinkos apsaugai. Tuo pat metu kabelių pažeidimų bylos rodo, kad nacionalinė teisė ne visada pasirengusi efektyviai taikyti jurisdikciją išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Sprendimas, anot jo, – aiškesnis tarptautinis reguliavimas ir galimai nauja konvencija.

Autonominės ginklų sistemos: „Absoliutaus neprognozuojamumo problema“

Prof. dr. Justinas Žilinskas kalbėjo apie dirbtinio intelekto sistemas mūšio lauke. Jo analizės ašis – „prasminga kontrolė“: žmogus turi realiai kontroliuoti sprendimą panaudoti jėgą.

Tačiau DI kelia naują iššūkį:

„Čia yra absoliutaus neprognozuojamumo problema.“

Autonominės sistemos gali generuoti sprendimus, kurių motyvų žmogus negali iki galo paaiškinti. Tai griauna klasikinę atsakomybės logiką, paremtą priežasties ir pasekmės ryšiu.

Žilinsko išvada – jei sistema nepritaikoma teisės principams, lieka radikalus kelias: ribojimas ar draudimas. Tačiau politinė realybė tam kol kas nėra palanki.

Tarptautinis Teisingumo Teismas: bylų lavina ir klimato išvada

Dr. Dalia Višinskytė pristatė naujausias Tarptautinio Teisingumo Teismo tendencijas. Pernai teismas pateikė net tris konsultacines išvadas, tarp jų – reikšmingą išvadą dėl klimato kaitos.

Joje konstatuota, kad valstybės turi pareigą saugoti klimato sistemą ir siekti atšilimo ribojimo iki 1,5 °C. Išvada sulaukė rekordinio valstybių dalyvavimo.

Be to, šiuo metu teisme nagrinėjamos net keturios bylos pagal Genocido konvenciją – tai gali reikšti naują jurisprudencijos etapą.

Tarptautinės teisės komisija: mažiau konvencijų, daugiau principų

Inga Motuzienė atkreipė dėmesį į Tarptautinės teisės komisijos veiklos pokyčius. Valstybės vis rečiau nori daugiašalių konvencijų, todėl komisijos darbas vis dažniau baigiasi „principais“ ar „išvadomis“, o ne privalomomis sutartimis.

Be to, 2025 m. ženkliai sumažintas komisijos biudžetas – sesijos trukmė sutrumpėjo daugiau nei perpus.

Tai kelia klausimą: ar valstybės vis dar investuoja į tarptautinės teisės stiprinimą?

Konferencijos pabaigoje prof. dr. Saulius Katuoka reziumavo:

„Tarptautinė bendrija be tarptautinės teisės – tai tarptautinė bendrija be ateities.“

Diskusijos parodė, kad taisyklės egzistuoja, bet jų veikimas priklauso nuo valstybių valios. Tarptautinė teisė šiandien – tai ne savaime veikiantis mechanizmas, o nuolatinės pastangos ją ginti, taikyti ir atnaujinti.

Visą konferenciją galite peržiūrėti čia.