Kasdien mus supantys pasakojimai – nuo socialinių tinklų iki institucijų komunikacijos – veikia labiau, nei esame linkę manyti. Jos formuoja tai, ką laikome „normaliu“, „tinkamu“ ar „natūraliu“.
Nuo 2024-ųjų rudens startavusio projekto PSGENEQ* (Postdigital Storytelling for Gender Equality) tyrėjai nagrinėja, kaip skirtingos istorijos šių dienų visuomenėje veikia lyčių lygybės suvokimą. Projekto, įgyvendinamo MRU, bendradarbiaujant su Alikantės ir Sevilijos universitetų mokslininkais, vadovė dr. Isabel Palomo Domínguez akcentuoja, kad mus supantys kasdieniai pasakojimai nėra neutralūs. Jie gali arba nepastebimai įtvirtinti lyčių stereotipus, arba sąmoningai padėti juos perrašyti.
Kasdieniai pasakojimai ir jų nematoma galia
Pastaruoju metu apie tyrimą publikuoti du straipsniai išoriniuose portaluose, nagrinėjantys, kaip postskaitmeniniai pasakojimai formuoja mūsų profesinius pasirinkimus ir socialines normas.
Portale IQ.lt paskelbtame straipsnyje nagrinėjamas paradoksas: nors istorijos, kurios atitinka lyčių stereotipus, dažnai neturi jokio blogo tikslo, jos pastebimai veikia jaunuolių apsisprendimą, renkantis būrelius, profesijas.
Akcentuojama, kad pasikartojančios žinutės (pavyzdžiui, kad programuotojai – dažniausiai vaikinai, o auklėtojos – moterys) kuria vidinį „tinkamumo“ žemėlapį. Šis ilgainiui pradeda atrodyti kaip tikrovė, nors iš tiesų tėra pasikartojančių pasakojimų rezultatas. Postskaitmeninės pasakojimo formos – nuo memų iki algoritmų parinktų istorijų – dažnai plinta greičiau už faktus ir turi milžinišką poveikį mūsų vertybėms.
Portale psichika.eu pasirodžiusioje publikacijoje pristatoma, kodėl socialinių tinklų platformos dažnai turi didesnę įtaką nei įstatymai ar formali politika. Čia projekto tyrėjai aptaria, kaip medijų turinys ir kasdieniai naratyvai formuoja visuomenės supratimą apie lyčių vaidmenis, kompetencijas ir socialines normas.
MRU tyrėja dr. Rūta Tamošiūnaitė atkreipia dėmesį, kad šis procesas veikia visus: ne tik mergaites, bet ir berniukus. Tam tikri stereotipai internete neretai sustiprėja ne per formalias diskusijas ar priimamus sprendimus, o per kasdienes patirtis.
Profesorius Jesús Segarra Saavedra pastebi, kad ypač ryškiai pasakojimų galia atsiskleidžia reklamoje. Tarptautiniai prekių ženklai, sąmoningai pasirinkdami lygybę palaikančius naratyvus, formuoja socialines normas greičiau nei bet kokie formalūs sprendimai. Išgalvotos istorijos neretai tampa realių pokyčių pradžia.
MRU tyrėja Rasa Rudaitienė pabrėžia, kad žmogaus patirtis niekada nėra vienalytė – lytis, amžius, negalia ir socialinis kontekstas visada persidengia. Pasakojimai gali šią erdvę praplėsti arba, priešingai, dar labiau susiaurinti. Todėl šiandien svarbiausias klausimas tampa ne tai, ką istorijos kalba apie mus, bet kokias istorijas pasirenkame kurti patys.
Kai MRU tyrimai tampa tarptautinio dialogo dalimi
PSGENEQ tyrimo rezultatai sulaukia dėmesio ir už Lietuvos ribų. Projekto vadovė dr. Isabel Palomo Domínguez dalyvavo tarptautiniame RAICEX renginyje Madride (2024 m. gruodžio 17–18 d.). Čia susibūrė apie 250 mokslininkų, institucijų ir valdžios atstovų iš beveik 5000 Ispanijos tyrėjų diasporos visame pasaulyje. Šio renginio metu PSGENEQ projektas buvo išrinktas atstovauti Kultūros ir visuomenės teminei krypčiai. Tai – svarbus įvertinimas tarp įvairiausių mokslinių tyrimų, nuo biomedicinos iki pažangių technologijų.
Madride taip pat buvo pristatyta artėjanti tarptautinė konferencija „Women in Science (WinS)“, kuri 2026 m. vasario 11–12 d. vyks Vilniuje, Mykolo Romerio universitete. Konferencija taps erdve dialogui apie moterų vaidmenį moksle, lygiavertę akademinę aplinką ir pasakojimų galią keisti realias praktikas.
Tai dar vienas pavyzdys, kaip MRU moksliniai tyrimai jungia tarptautines bendruomenes ir prisideda prie atviresnio, įtraukesnio mokslo lauko kūrimo.
* Projektas finansuojamas įgyvendinant Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
Nuotraukos: mokslininkų asmeninis archyvas