Marijampolė yra išskirtinė savivaldybė, kurioje mokslo, verslo, savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas suvokiamas kaip vertybė. Tai ypač ryškiai atsiskleidė tuomet, kai Marijampolė tapo universitetiniu miestu – kolegijai transformuojantis į universitetą ir įkuriant Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademiją. Nuo pirmųjų veiklos etapų MRU mokslininkai kartu su Sūduvos akademijos bendruomene ir socialiniais partneriais pradėjo kryptingus mokslinius tyrimus, orientuotus į savivaldybės ekonominę, socialinę ir institucinę plėtrą.
Mykolo Romerio universiteto 2025-11-26 organizuotoje ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamoje konferencijoje „Mokslinių tyrimų vieta ir vaidmuo užtikrinant socialinių, sveikatos ir švietimo paslaugų plėtrą regionuose“ pristatyti tyrimai atskleidė bendrą, bet ypač svarbų atradimą – regioninė plėtra negali būti vertinama vien per ekonominius ar struktūrinius rodiklius. Duomenys rodo, kad ilgalaikis regionų gyvybingumas pirmiausia priklauso nuo gyvenimo kokybės, paslaugų prieinamumo ir bendruomenių pasitikėjimo sprendimų priėmėjais.
Gyvenimo kokybė: pažanga yra, bet ne visada juntama
Regionų gyvenimo kokybės vertinimas parodė, kad tokie regionai kaip Marijampolės apskritis demonstruoja stabilią ekonominę pažangą, tačiau ši pažanga ne visuomet tiesiogiai atsispindi žmonių kasdienėje gerovėje. Tai reiškia, kad gyvendamas savo kasdienį gyvenimą gyventojas gali natūraliai nepastebėti šių pokyčių arba priimti juos kaip duotybę. Atlikti tyrimai parodė, kad socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir švietimo prieinamumas išlieka ypatingai aktualūs gyventojams ir tampa pagrindiniu veiksniu, lemiančiu žmonių sprendimą pasilikti ar išvykti iš regiono. „Ekonominis augimas savaime neužtikrina regiono patrauklumo, jei jis nėra lydimas kryptingų investicijų į žmonių kasdienį gyvenimą“, – akcentavo Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanė prof. dr. Danguolė Jankauskienė.
Sveikatos sistema regionuose: struktūrinės reformos ne visada tampa realia nauda
Sveikatos paslaugų tyrimai atskleidė, kad Lietuvos sveikatos sistemos reformos regionuose dažnai susiduria su įgyvendinimo problemomis. „Tyrimai parodė, kad medicinos paslaugų pasiūla didėja. Tačiau nepriklausomai nuo siekio optimizuoti paslaugas ir stiprinti ambulatorinę pagalbą regionuose, dalis paslaugų (pvz., slaugos paslaugos) išlieka nepakankamai išplėtotos. Ypatingai svarbus aspektas, pasitvirtinęs tyrimų metu – centralizacija be vietos konteksto gali pabloginti paslaugų prieinamumą ir pacientų pasitenkinimą“ - pranešimą apibendrino prof. dr. Natalja Istomina – „Tyrimai akivaizdžiai rodo - regionų atsparumas didėja tik tuomet, kai sprendimai priimami kartu su savivaldybėmis ir vietos specialistais.
Švietimo ir socialinės paslaugos: balansas tarp efektyvumo ir bendruomenių išlikimo
Švietimo tinklo pertvarkų analizė atskleidė aiškų dvilypumą: centralizacija padeda standartizuoti procesus, tačiau nutolusiuose regionuose bei kaimiškuose vietovėse ji gali kelti grėsmę bendruomenių gyvybingumui. Tyrimai parodė, kad tvariausi sprendimai gimsta ten, kur derinama nacionalinė politika ir vietos autonomija.
Tuo pačiu socialinių paslaugų tyrimai parodė, kad savivaldybių ir NVO bendradarbiavimas regionuose jau vyksta, tačiau jam trūksta strateginės krypties ir ilgalaikės vizijos, paremtos moksliniais duomenimis.
Jaunimas ir regionų ateitis: sprendžia ne vien darbo vietos
Tyrimai apie Sūduvos regiono patrauklumą jaunimui atskleidė, kad jaunų žmonių sprendimus lemia ne tik užimtumas, bet ir sveikatos paslaugų prieinamumas, švietimo kokybė, būstas, mobilumas ir psichologinis saugumas. SWOT ir scenarijų analizė parodė, kad be integruotų regioninių sprendimų regionai rizikuoja likti „lėtai augančiais“. Tai patvirtina ir konferencijos metų įgarsinta žinia – regionų plėtra turi būti multidisciplininė, apjungianti sveikatą, švietimą, socialinę politiką, ekonomiką ir saugumą.
Mokslas kaip tiltas, o ne stebėtojas
Apibendrinus visus konferencijoje pristatytus tyrimus, išryškėjo svarbi įžvalga. Anot MRU partnerio ELSKI (European Life Science and Knowledge Institute) atstovo gyvybės mokslų teisės eksperto Andrej Rudanov - „Mokslas regionams būtinas ne kaip vertintojas „po fakto“, o kaip nuolatinis šalia einantis patikimas partneris sprendimų projektavime, rengime ir priėmime. Ten, kur mokslininkai dirba kartu su savivalda, NVO ir bendruomenėmis, sprendimai tampa tikslesni, socialiai teisingesni ir labiau priimtini visuomenei“.
Būtent tai ir buvo lapkričio 26 d. MRU konferencijos stipriausia žinutė – be regionų įgalinimo ir mokslo dalyvavimo sprendimuose nebus nei saugios, nei atsparios, nei socialiai tvarios Lietuvos.
