Įsivaizduokite miestą kaip namą: daugybė kambarių su durimis, pro kurias kasdien einame. Bet... kai kurios durys atidarytos tik daliai šeimos narių. Kai kurie raktai tiesiog neegzistuoja. Ar nebūtų geriau, jei kiekvienas narys turėtų savo raktą? Arba dar paprasčiau: gal galima pastatyti namą, kuriame durys atsidaro visiems?

„(Ne)įtraukios erdvės“ – jau antroji aplinkos psichologijos mokslinė–praktinė, tarpdisciplininė konferencija Lietuvoje, kurią lapkričio 14 d. organizuoja Lietuvos psichologų sąjungos Aplinkos psichologijos grupė kartu su Mykolo Romerio universitetu (MRU) ir MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centru.

Šio centro vadovė dr. Audra Balundė džiaugiasi, kad konferencija suburs įvairių sričių ekspertus (programa) – architektus, psichologus, tyrėjus, žmogaus teisių aktyvistus ir bendruomenių lyderius. „Kartu ieškosime atsakymo, kaip kurti erdves, kuriose kiekvienas žmogus jaustųsi laukiamas,“ – dalinasi ji. 

Erdvės, kurios jungia, o ne atskiria

Apie saugumo ir orumo svarbą kalbės žmogaus teisių aktyvistas, Trans Autonomija bendraįkūrėjas ir pirmininkas Ajus Jurgaitis. Jo teigimu, „lyties atžvilgiu segreguotos erdvės kelia iššūkių ne tik trans žmonėms, bet ir tėvams su vaikais ar žmonėms, kuriems reikia asistento. Sukurdami daugiau saugumo pažeidžiamoms grupėms, sukuriame patogesnę aplinką visiems.“

Tarptautiniu mastu pripažintas universaliojo dizaino ekspertas prof. Per-Olof Hedvall iš Švedijos dalinsis įžvalgomis, kaip negalia ir lytis veikia nelygybės bei stigmatizacijos procesus, ir kaip galima kurti sistemas, kurios neatskiria, o jungia žmones? Profesorius, skaitysiantis pranešimą „Universal Design – Creating a Society Beyond „Us“ and „Them“, sako tikįs visuomene, kuri pranoksta „mes“ ir „jie“ skirstymą“.

 Matyti pasaulį kitomis akimis

Apie tai, kaip aplinką mato vaikai, pasakos architektė ir tyrėja Eglė Januškienė: „Vaikų aplinkos suvokimas kyla iš pojūčių, žaidimų, judėjimo. Norėdami suprasti, turime atsitraukti nuo suaugusių planavimo logikos ir pažvelgti į pasaulį jų akimis.“

Praktines patyrimines dirbtuves apie regos sutrikimų turinčių žmonių kasdienybę ves Vilmantas Balčikonis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas. Konferencijos dalyviai išmėgins Brailio raštą, lydės neregį ir pajus, ką reiškia pasikliauti ne vien akimis, o pojūčiais. „Gerai parinktas kontrastas erdvėje užkerta kelią pasimetimui bei netikrumui“, – sako V. Balčikonis.

Gamta, bendruomenės ir emocinė gerovė

Katalonijos atvirojo universiteto mokslininkė dr. Isabel Ruiz Mallén, bendrakūros (angl. co-creation) bei transformuojančio mokymosi (angl. transformative learning) tyrimų vadovė,  pristatys, kaip žaliųjų mokyklų kiemų kūrimas gali stiprinti miestų klimato atsparumą ir socialinį teisingumą.

VDU doktorantė Gerda Bukauskaitė–Žiūkienė kalbės apie žaliųjų erdvių poveikį vyresnio amžiaus žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. „Kalbant apie miestų planavimą, žalių erdvių prieinamumas turi būti matomas, kaip investicija į žmonių sveikatą ir gerovę, ypač vyresnio amžiaus. Juk senstanti visuomenė – ne tik demografinė statistika, bet ir mūsų kasdienybės realybė,“ – pabrėžia tyrėja.

Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją (KIDE) vadovė ir emocinės gerovės konsultantė Alina Andronova pasakos apie pramoninės taršos iššūkius Klaipėdoje. Su šeima ketverius metus gyvenusi šalia uosto pramonės įmonės, ji iš arti patyrė triukšmo, dulkėtumo ir kvapų taršą, o vėliau ėmėsi telkti bendruomenes ir institucijas sprendžiant šias problemas. „Niekas mūsų nenorėjo gelbėti nuo nemigos ar nevilties – tik mes patys. Ir mums pavyko,“ – sako ji.

Įtrauktis – tai jausmas būti laukiamam

„Įtrauki erdvė prasideda ne nuo rampos ar lifto, o nuo klausimo: ar čia manęs laukia?“ – primena Ginta Žemaitytė–Buineviče, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė.  Ekspertė, kaip gyvas įkvėpimo pavyzdys. Ji aktyviai keliauja, dalyvauja projektuose. Konferencija dalinsis patirtimi apie universalų dizainą, turizmo prieinamumą, įtraukią aplinką ir žmonių su negalia saugumą ekstremalių situacijų metu.

Norvegijos jaunimo su negalia asociacijos vadovė Ingrid Thunem kalbės apie tai, kaip jauni žmonės su negalia vis dar susiduria su neįtraukia laisvalaikio infrastruktūra. „Bendruomenė, kuri tiki tavimi, yra svarbiausia psichinei gerovei“, – sako ji.

Apie nematomų negalių ir neuroskirtingų žmonių poreikius kalbės „Draugiški autizmui“ įkūrėja Barbora Suisse. „Kiekvienas žmogus – su negalia ar be jos – turi individualių poreikių. Organizacijoms svarbu juos atliepti,“ – teigia ji, – „kaip galime ignoruoti tai, kas aktualu 1 iš 6 darbuotojų?“

Kvietimas būti pokyčio dalimi

MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Audra Balundė pabrėžia, kad aplinka daro didelę įtaką mūsų emocinei savijautai. „Kai erdvės nepritaikytos skirtingų poreikių žmonėms, jose kyla įtampa, psichologinio nesaugumo ir vienišumo jausmas, mažėja pasitikėjimas savimi bei savarankiškumas“, – teigia mokslininkė.
Anot jos, šiandien svarbu ieškoti būdų kurti erdves, kurios ne tik patogios, bet ir stiprina visų emocinę gerovę bei priklausymo jausmą.

Kviečiame į konferenciją, vyksiančią lapkričio 14 d., Mykolo Romerio universitete, C-I-414 aud., Ateities g. 20, Vilniuje, bilietus įsigyti čia.  

 

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Nuotrauka: Lukas Kodis