Kai Europa sprendžia, kaip suderinti ambicingus klimato ir žmogaus teisių tikslus su verslo realybe, mokslininkai Vilniuje aiškinasi, ką tai reikš įmonėms, darbuotojams ir visuomenei.

2025 m. rugsėjo viduryje Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko tarptautinis mokslinis seminaras „Įmonių valdymo transformacija atsižvelgiant į naujausius tvarumo teisės aktus“. Pagrindinė mintis: tvarumas šiandien – būtinybė, o ne pasirinkimas.

Vykdančioji Baltijos ir Vokietijos universitetų ryšių biuro, įgyvendinusio projektą*, direktorė Ieva Pranka seminaro pradžioje akcentavo projekto tikslą stiprinti Baltijos ir Vokietijos mokslo ryšius, susiejant tvarumą su įmonių teise.

MRU tarptautinių ryšių prodekanė doc. dr. Jolanta Apolewicz pristatydama savo pranešimą, pratęsė I. Pranka išsakytą mintį:

„Tvarumas dabar yra teisinės pareigos, o ne tik savanoriška gera praktika. Tad svarbus klausimas – kaip įmonės gali integruoti šias pareigas nepakenkdamos konkurencingumui.“

Vokietijos pamokos

Prisimindamas tragiškas patirtis – Rana Plaza pastato griūtį, Krachi gaisrą, – apie naujausias teisines iniciatyvas dalinosi Martino Liuterio universiteto (Halė-Vitenbergas) dėstytojas Tonis Friedmann. Jis pristatė Vokietijos tiekimo grandinės deramo patikrinimo įstatymą. Jo manymu, Vokietijoje savanoriškos įmonių atsakomybės ribos buvo per siauros. Taigi šalis pasirinko pragmatišką, rizika grindžiamą požiūrį: įmonės turi imtis būtinų ir pagrįstų priemonių deramam patikrinimui atlikti.

Supaprastinimo dilema

Tartu universiteto (Estija) doc. dr. Andres Vutt atkreipė dėmesį, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali sukelti nenumatytų išlaidų ir iškreipti verslo prioritetus:

„Per dažnai radikalūs reglamentavimo pokyčiai duoda priešingus rezultatus.“

Visgi MRU prof. dr. Lyra Jakulevičienė perspėjo: „Supaprastinimas gali baigtis fragmentacija, o ne supaprastinimu“. Komentuodama ES diskusijas dėl tvarumo teisės aktų, ji pabrėžė, kad veiksmingas įgyvendinimas yra toks pat svarbus kaip ir patys įstatymai.

Reguliavimo ir įgyvendinimo santykis  

„Yra atotrūkis tarp teisės aktų ir jų taikymo – priemonės yra, bet jos ne visada veikia taip, kaip numatė įstatymų leidėjas“, – sakė prof. dr. Anne-Christin Mittwoch, dalindamasi Vokietijos patirtimi. Ji pabrėžė, kad veiksmingas įstatymų vykdymas – toks pat svarbus kaip ir jų kūrimas.

MRU prof. dr. Lina Mikalonienė viso seminaro organizatorė, aptarė teisinio reguliavimo įrankius Lietuvoje: tvarumo klausimai integruojami į įmonių valdyseną per bendrus veiklos standartus ir didelėms bei biržinėms įmonėms skirtas ES direktyvas, tikintis, kad mažos ir vidutinės įmonės savanoriškai rinksis atsakingą praktiką.

Omnibus paketą gvildeno MRU tyrėja Kateryna Varava, įspėdama, kad „supaprastinimas gali sumažinti informacijos patikimumą ir palyginamumą, pakenkdamas pirminiam tvarumo tikslui."

Tuo tarpu MRU tyrėjas dr. Pawel Mazur atkreipė dėmesį į „atitikties nuovargio“ ir kitus pavojus:

„Diskutuojant apie įmonių tikslus ir tvarų valdymą turime atsižvelgti į konkrečias rinkos situacijas įvairiose šalyse – nėra vieno visiems tinkamo sprendimo.“

Startuoliai ir naujos galimybės

 „ESG principai {red.past. aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena} gali būti ne tik iššūkis, bet ir galimybė pritraukti investuotojus“, – sakė MRU tyrėja Giedrė Čiuladienė, analizuodama startuolių situaciją.

MRU prof. dr. Virginijus Bitė svarstė, kaip teismai gali vertinti direktorių civilinę atsakomybę tvarumo kontekste, kai, anot jo, pagrindinis sunkumas – įrodyti priežastinį ryšį ir individualią ar tiesioginę žalą tretiesiems asmenims:

„Negalime reikalauti, kad direktoriai būtų Supermenai... bet jie turi užtikrinti, kad įmonė laikytųsi įstatymų.“

MRU dr. Tomas Stundys apžvelgė, kaip perėjome nuo savanoriškos įmonių socialinės atsakomybės prie teisiškai privalomų taisyklių. Aptardamas deramą patikrinimą įmonių grupėse, kėlė klausimą apie motininės įmonės pareigą kontroliuoti dukterines įmones:

„Jei rizika virsta žala, atsakomybė tenka tiems, kas turėjo pareigą ją užkardyti.“

Kodėl tai svarbu mums visiems

Seminaras atskleidė tiek sutarimą, tiek nesutarimus: vieni pasisako už griežtą reguliavimą, kiti įspėja apie formalų „popierizmą“. Tačiau visi sutaria – tvarus įmonių valdymas yra Europos ilgalaikio konkurencingumo ir atsparumo pagrindas.

Tvarumas – tai kompasas, padedantis verslui išlikti patikimam, o visuomenei – apsaugotai.

Seminaro įrašas čia.

* remiama Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) iš Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis