Globalioje ekonomikoje net paprastas daiktas, kurį perkame parduotuvėje, dažnai slepia sudėtingą istoriją: nuo žaliavų išgavimo iki galutinio produkto. Bet kas atsako, jei šioje grandinėje pažeidžiamos žmogaus teisės, niokojama gamta? Ar tarptautinė korporacija gali ramiai sakyti: „tai ne mes, tai mūsų partneriai“?

Būtent į šį klausimą atsakymų ieškojo teisės krypties mokslininkas dr. Tomas Stundys. Jo disertacija, tema „Reguliavimo modeliai, susiję su pareigų pasiskirstymu ir civiline atsakomybe bendrovių grupėse (ir tiekimo grandinėse)”, apsiginta pagal jungtinės, Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir Gento universiteto (Belgijos Karalystė), doktorantūros sutartį. Mokslininkas tyrinėjo, kaip keičiasi patronuojančių (motininių) įmonių atsakomybė už žalą, kurią padaro jų dukterinės įmonės, partneriai ar žaliavų tiekėjai.

Kodėl tai svarbu visiems?

Dr. Tomas Stundys pasakoja, kad įmonių veiklos mastas seniai peržengė valstybių sienas. Tad klausimas – ar už pažeidimus gali būti atsakingos tik mažosios grandinės dalys, ar ir didžiosios korporacijos – pagrįstas.

Mokslininkas dalinasi, kad ši tema Lietuvos teisėje dar beveik nenagrinėta, tačiau užsienyje diskusijos vyksta plačiai. Ten jau formuojasi precedentai ir naujos ES direktyvos, kurios įpareigoja bendroves atidžiau prižiūrėti tiekimo grandines. Dr. Tomo Stundžio nuomone, tai reiškia, kad ir Lietuva anksčiau ar vėliau turės atsakyti į klausimą: kiek atsakomybės tenka patronuojančioms įmonėms.

Nauja kryptis – tvarumo patikra

Teisės krypties daktaro tyrimas rodo, kad tarptautinės korporacijos vis mažiau gali „nusiplauti rankas“. Mokslininkas dalinasi pavyzdžiu:  tarkime, dėl „Coca Cola“ užsakymo cukranendrių augintojams būtų iškirstas didžiulis plotas Afrikos miško cukranendrėms auginti. Šiandien jau nebeatrodytų absurdiška manyti, kad atsakomybės sulauktų ne tik vietos tiekėjai, bet ir visame pasaulyje žinomas prekės ženklas.

 „Pro rakto skylutę matome esminius pokyčius pačiuose bendrovių teisės principuose. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, šiandien tampa realybe“, – pabrėžia dr. T. Stundys.

Pastaraisiais metais atsirado naujas modelis – tvarumo patikros teisės aktai. Jie numato, kad patronuojančios bendrovės privalo prižiūrėti visą tiekimo grandinę žmogaus teisių ir aplinkosaugos klausimais.

„Jei anksčiau atsakomybė kildavo už per didelį įsikišimą į dukterinių įmonių veiklą, dabar – už nepakankamą dėmesį rizikoms“, – aiškina mokslininkas.

Tai reiškia, kad gražių pažadų nebeužtenka – bendrovės turi realiai įgyvendinti priežiūros priemones. Pasak dr. T. Stundžio, tai bene „karščiausia“ tema bendrovių teisėje šiandien.

Nauda visuomenei

Šios disertacijos įžvalgos svarbios ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam vartotojui. Dr. T. Stundžio tyrimas rodo, kad teisinės inovacijos gali padėti apsaugoti  žmonių teises ir aplinką, kai gamybos grandinės tampa vis sudėtingesnės ir tarptautiškesnės.

 

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė

Foto: asmeninis mokslininko archyvas