Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademija kartu su VšĮ „Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centru“ rugsėjo 18–19 d. Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje organizavo forumą „Paprūsė“ – mokslinę konferenciją „Paprūsės atmintis: vietos bendruomenių susiformavimas ir jų sąveika“.
Renginys skirtas Prūsijos kunigaikštystės ir Paprūsės ryšių pradžios 500 metų sukakčiai paminėti. Jo tikslas – atskleisti Paprūsės atsiradimo ir raidos istorines, geografines bei politines aplinkybes, išryškinti Lietuvos Paprūsės bendruomenių susiformavimą ir raidą. Moksliniam komitetui vadovavo MRU Viešojo saugumo akademijos Teisės ir teisėsaugos instituto profesorius dr. Vytautas Šlapkauskas.
Per dvi dienas vykusiame renginyje buvo pristatyta daugybė mokslinių pranešimų. Juose analizuotos Paprūsės atsiradimo ir raidos istorinės, geografinės bei politinės aplinkybės, aptartos Prūsijos, arba Mažosios Lietuvos, susiformavimo prielaidos ir jos sociokultūrinis vaidmuo, nagrinėta Žemaitijos bei Sūduvos Paprūsės bendruomenių raida ir Lietuvos vakarinės sienos apsaugos istorija. Taip pat buvo gilinamasi į religinių bendruomenių istoriją, aptarti pamaldų kalbos konfliktai, evangelikų imigracija, totorių ir žydų bendruomenių gyvenimas regione, technologijų bei kultūros sklaida, jėzuitų misijų veikla ir bibliotekų vaidmuo.
Be teorinių pranešimų ir diskusijų, programoje buvo numatytos išvykos į istoriškai reikšmingas vietas. Dalyviai vyko į pažintinę kelionę po regioną, kur galėjo gyvai pažinti Paprūsės paveldą. Jie aplankė Vištyčio vėjo malūną ir miestelį, Kybartų muitinę, Kudirkos Naumiestį, kur susipažino su Goethe giminės paveldu bei aplankė Bulvės muziejų. Toliau kelionė tęsėsi į Smalininkus, kur įsikūręs Senovinės technikos muziejus, o programą vainikavo pažintis su Kidulių dvaru – jo istorija, architektūra, kultūra ir edukacinėmis veiklomis.
Renginio dalyvius ir rengėjus sveikino šalies vadovas, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėždamas, kad ši konferencija leidžia giliau pažinti Paprūsės istoriją, atskleisti jos reikšmę Lietuvos kultūrinei tapatybei ir stiprinti visuomenės pilietiškumą bei bendruomenių atsparumą.
Dalyvius pasveikino ir MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Ji pažymėjo, kad ši konferencija tapo svarbia proga ne tik pažvelgti į Paprūsės istoriją, bet ir permąstyti jos reikšmę šiandien, kai tautinei tapatybei, bendruomenių atsparumui ir saugumui kyla naujų iššūkių.
„Istorinė atmintis bei praeities tyrimai padeda geriau suvokti, kokie procesai formavo Lietuvą ir jos valstybingumą, kokius nuostolius patyrė pasienio regionų žmonės, ir kaip iš šių išgyvenimų galime semtis stiprybės bei solidarumo šiandien“, – kalbėjo rektorė.
MRU Sūduvos akademijos dekanė dr. Raimonda Bogužaitė, konferencijoje moderavusi antrąją sesiją, pabrėžė, jog šio renginio pranešimai ir diskusijos dar kartą parodo, jog Paprūsės istorija nėra vien praeities puslapiai – ji gyva bendruomenių atmintyje, formuoja mūsų supratimą apie tapatybę ir įkvepia dialogui tarp regionų.
„Istorijos liudijimai ir pasakojimai, perteikti tyrėjų bei vietos žmonių, tampa tiltu tarp kartų ir padeda mums stiprinti bendruomeninę dvasią šiandien. Ypač džiugu buvo turėti galimybę prisidėti moderuojant pranešimų sesiją – ji atskleidė ne tik istorijos sudėtingumą, bet ir žmonių atvirumą dalintis“, – teigė dekanė.
Ši konferencija parodė, kad Paprūsės istorija – tai ne tik akademinių tyrimų objektas, bet ir gyvas kultūrinės atminties šaltinis, jungiantis skirtingas bendruomenes ir kartas. Renginio metu užmegzti ryšiai, pasidalintos įžvalgos ir išgirstos istorijos neabejotinai prisidės prie tolesnių tyrimų bei platesnio visuomenės supratimo apie šio krašto svarbą Lietuvos istorijoje ir dabartyje.