Lyčių lygybė – sudėtinga, daugiasluoksnė ir nuolat besikeičianti tema, apipinta įvairiausių stereotipų. Nors šioje srityje jau yra pasiekta nemaža pažanga – ypač išsilavinimo prieinamumo ar moterų dalyvavimo darbo rinkoje – būtų dar per anksti teigti, jog lyčių lygybės klausimai jau visiškai išspręsti.
„Nors pasiekimų yra nemažai, jie pasiskirstę netolygiai – tiek tarp skirtingų šalių, tiek tų pačių šalių viduje. Lyčių lygybė vis dar išlieka ir dažnai priklauso nuo žmogaus socialinės padėties, kilmės, negalios ar kitų aplinkybių“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos instituto docentė dr. Isabel Palomo Dominguez, birželio 12-14 dienomis dalyvavusi 3-oje Pasaulinėje lyčių lygybės konferencijoje (angl. The 3rd World Conference on Gender Equality (GECONF)) Vienoje.
Docentė, dalindamasi savo įžvalgomis, atskleidžia, kad lyčių lygybė nėra vien tik teisinis ar socialinis tikslas – tai plati ir nuolat kintanti terpė, kurioje svarbu atsižvelgti į daugybę kertinių veiksnių.
Lyčių lygybė negali būti sprendžiama vienu rakursu
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išsamiau ir įvairiapusiškiau pažvelgti į lyčių nelygybės temą, analizuojant tiek naujai atsirandančias tendencijas, tiek ilgalaikius iššūkius globaliu mastu. Pranešimuose daug dėmesio buvo skiriama skirtumams tarp įvairių pasaulio regionų ir disciplinų – nuo nuomonių formuotojų socialiniuose tinkluose įtakos lyčių lygybei Nigerijoje, skirtingų iniciatyvų, kuriomis siekiama kurti universitetų aplinką, laisvą nuo smurto dėl lyties, iki užsistovėjusių stereotipų švietime.
„Konferencija man paliko stiprų asmeninį įspūdį, ypač dėl galimybės susipažinti su vertingais naujais tyrimais iš įvairių pasaulio šalių. Temų įvairovė išplėtė mano supratimą apie lyčių lygybės klausimus ir supažindino su naujomis perspektyvomis, su kuriomis iki šiol nebuvau susidūrusi“, – teigia dr. I. Palomo Dominguez.
Naujos temos, nauji iššūkiai
Be to, pati lyčių lygybės samprata šiandien keičiasi ir tampa vis sudėtingesnė. Pradinėse lygybės diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama vyrų ir moterų teisėms – siekta užtikrinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą, dirbti, dalyvauti politikoje ar gauti vienodą atlygį už tą patį darbą. Tokios pastangos buvo būtinos siekiant mažinti istorines nelygybes ir diskriminaciją, su kuria moterys susidurdavo įvairiose visuomenės srityse.
Tačiau šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kad vien kalbėti apie dvi lytis – vyrą ir moterį – nepakanka. Augantis translyčių, nebinarinių ir kitų lyčių tapatybių žmonių matomumas atskleidžia naujas nelygybės formas, kurios ilgą laiką buvo nematomos ar ignoruojamos. Todėl vien tradicinės lygybės politikos jau nebepakanka – reikia kurti kur kas labiau įtraukias, jautrias ir individualias patirtis atliepiančias priemones.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas pasiekimas lyčių lygybės srityje yra vertingas žingsnis į priekį. Tačiau tuo pat metu kiekvienas toks žingsnis iškelia naujus klausimus ir atveria dar neišspręstas problemas. Kuo plačiau suprantame lyčių įvairovę, tuo daugiau reikia atsakomybės, supratimo ir įtraukties tiek politikoje, tiek viešajame diskurse.
Švietimas ir komunikacija – pagrindinis pokyčio variklis
Dauguma konferencijoje aptartų klausimų – nuo marginalizacijos ir smurto dėl lyties iki stereotipų ir sisteminių nelygybių – atskleidė, kad reikia esminio pokyčio suvokime apie lytį. Ši transformacija turi prasidėti nuo glaudaus komunikacijos ir švietimo bendradarbiavimo.
„Šios dvi sritys turi galios keisti naratyvus, griauti įsisenėjusius stereotipus ir skatinti empatiją bei įtrauktį. Džiugina tai, kad šioms sritims skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau kartu kelia nerimą vis dar gajus pasipriešinimas ir dezinformacija daugelyje pasaulio šalių“, – teigia MRU docentė.
Bendros vertybės – skirtingi keliai
Pasak dr. I. Palomo Dominguez, nors egzistuoja bendras susitarimas tarp lyčių lygybės šalininkų visame pasaulyje, tačiau pažangos tempai ir etapai skiriasi priklausomai nuo kultūrinių, teisinių, politinių ir ekonominių sąlygų.
„Kai kuriose šalyse pagrindinis dėmesys yra vis dar skiriamas bazinių teisių užtikrinimui – galimybei gauti išsilavinimą, apsaugai nuo smurto, lygioms galimybėms dalyvavimui viešajame gyvenime. Tokiose šalyse diskusijos apie nebinarines asmenybes ar įtraukimą dar nėra prioritetas, nes svarbesni klausimai vis dar lieka neišspręsti“, – teigia MRU docentė.
Pasak dr. I. Palomo Dominguez, svarbu pripažinti šiuos skirtumus, siekiant puoselėti tarpusavio supratimą ir solidarumą tarp šalių. Idealiu atveju, ilgalaikis globalus įsipareigojimas padės kiekvienai visuomenei siekti visapusiškos lyčių lygybės, leidžiančios kiekvienam žmogui realizuoti savo potencialą – nepriklausomai nuo lytinės tapatybės.
