Projekto pavadinimas: „Teisinės minties šventė 2022”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2022-01-01 iki 2022-06-30
Projekto vadovė: prof. dr. Eglė Bilevičiūtė
Santrauka: Studentų įvairiapusis mokslinių kompetencijų ugdymas jau kurį laiką Mykolo Romerio universiteto (toliau – MRU) Teisės mokykloje, kaip ir kituose šalies universitetuose bei jų akademiniuose padaliniuose, yra didelių diskusijų objektas. Šiandienos studentas – aktyvus, siekiantis greito rezultato ir, deja, dažnai patiriantis iššūkių, kai tenka susidurti su mokslinio tiriamojo darbo rengimu, reikalaujančiu nuoseklumo, didelio susitelkimo, kantrybės ir akademinio rašymo įgūdžių.  MRU Teisės mokykloje nuolat ieškoma būdų kelti baigiamųjų darbų kokybę, stiprinti studentų akademinio rašymo įgūdžius bei ugdyti asmenybes, kurios ne tik turėtų didelį potencialą sėkmingai įsitvirtinti teisininkų darbo rinkoje, bet ir būtų motyvuotos bei įgalintos siekti karjeros akademinėje srityje. Studentų įtraukimas į mokslines veiklas taip pat yra svarbus MRU vidinių ir išorinių veiklos vertinimų kriterijus, kurį siekia atitikti MRU Teisės mokykla. Be to, mokslinių kompetencijų ugdymas matomas kaip priemonė sumažinti studijas paskutiniais metais stabdančių ar nutraukiančių studentų skaičių.

MRU Teisės mokykla (buvęs Teisės fakultetas) turi ilgas studentų mokslinės veiklos puoselėjimo tradicijas. 2000 m. buvo pradėta, bet, deja, 2016 m. nutrūko veikla – „Teisinės minties šventė“, kurios metu studentai rengdavo mokslines publikacijas ir jas pristatydavo renginio metu. Pirmosios „Teisinės minties šventės“ 2000 metais pagrindiniu organizatoriumi buvo tuomet naujai įsisteigusi Lietuvos teisės universiteto Studentų mokslinė draugija, suvienijusi visus anksčiau įsteigtus įvairius mokslinius būrelius. Jau pati pirmoji studentų organizuota „Teisinės minties šventė – 2000“ tapo tarptautine. Joje dalyvavo ir skaitė pranešimus svečiai iš Ukrainos ir Baltarusijos universitetų. Pirmajame „Teisinės minties šventė“ renginyje buvo perskaityta daugiau nei 80 pranešimų. Antroji teisinės minties šventė įvyko 2001 m. Šiame renginyje buvo perskaityta 70 pranešimų. Pranešimus skaitė jau trijų užsienio valstybių – Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos atstovai. Graži studentų mokslinių renginių tradicija tęsėsi iki pat 2016 m. Siekiama atgaivinant šią tradiciją, suteikiant jai naują modernią formą. Studentų mokslinių kompetencijų ugdymui bei jų mokslinio potencialo atskleidimui bei panaudojimui planuojamas veiklų ciklas, apimantis įvairias paskaitas, diskusijas, dirbtuves, bendravimą su patyrusiais mokslininkais, mentorystę, mokslinių straipsnių rengimą, publikavimą, jų pristatymą renginyje bei dalyvavimą baigiamojoje šventėje. Šių veiklų metu įgyti įgūdžiai ne tik turėtų esmingai padėti studentams studijų metu rengiant rašto ir baigiamuosius darbus, bet ir praversti kasdienėje teisininko veikloje, kurios metu rengiama daugybė teisinių dokumentų, reikalaujančių aukšto raštingumo, gero pasirengimo bei analitinių kompetencijų bei didžiausią potencialą turinčius studentus įkvėpti rinktis mokslininko kelią ir akademinę karjerą.

Projektas finansuotas valstybės biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kvietimą pilietinėms, mokslinėms, verslumo, kūrybinėms ir sportinėms studentų iniciatyvoms remti.

Projekto Nr. P-LIP-22-25
Projekto pavadinimas: „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918 – 1940”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2022-02-01 iki 2022-06-30
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Ieva Deviatnikovaitė
Santrauka:  Projektu siekiama atskleisti Lietuvos administracinės juscijos ištakas. Tam atliekamas tyrimas, kurio rezultatai surašyti rankraštyje „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918-1940”. Monografiją paskatino parašyti daugiausiai administracine teise tarpukario Lietuvoje besidomėjusio ir administracinės teisės ir juscijos srityje padariusio iškilaus tarpukario teisininko M. Römerio žodžiai („Židinys”, 1940, 5/6: 561): „Nepriklausomoje Lietuvoje administracinis teismas turi savo istoriją. Tatai skamba kaip paradoksas, nes nuolat girdime, kad Lietuvos administracinio teismo nėra. Ir kaip k nurodoma, kad tatai sudarą skaudžiausią mūsų teisinio tvarkymosi spragą. Aš pats daug kartų tatai esu tvirnęs <…> Kuriuo gi būdu tai, ko nėra, gali turėti savo istoriją” . Šie žodžiai nulėmė ir monografijos pavadinimą, ir tikslą – visapusiškai atskleisti administracinio teismo istoriją Lietuvoje 1918-1940, įvardijant institucijas, vykdžiusias administracinio teismo kompetenciją, analizuojant teisės aktus ir jų projektus, kuriuose planuota įtvirtinti administracinio teismo funkciją, tiriant mokslinę tarpukario teisės doktriną apie administracinių aktų teisėtumo teisminę kontrolę. Visu tuo šiuolaikinei Lietuvos administracinei justicijai ir jos institucijš sistemai kuriamas ideologinis, doktrininis pagrindas, taip užpildant akivaizdžią lietuviškos istorinės administracinės teisės literatūros spragą. Be monografijos, planuojamas anglų kalba straipsnis apie administracinės justicijos vystymąsi lyginamuoju aspektu Pabaltijo valstybėse. Straipsnyje bus dalis, skirta Lietuvos administracinio teismo klausimui aptarti 1918-1940. Be to, planuojama monografijoje aprašytus tyrimo rezultatus paskelbti online vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje. 

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Lituanistinių tyrimų programą.

Projekto Nr. P-MIP-21-48       
Projekto pavadinimas: „Žmogiškas klestėjimas ir nesusvetimėjęs darbas automatizacijos eroje”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-04-14 iki 2024-04-31.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Andrius Bielskis
Santrauka: Vieni reikšmingiausių iššūkių šiuolaikinėms visuomenės kyla iš sparčios automatizacijos raidos. Automatizacija sukuria prielaidas išlaisvinimui nuo
sunkių ir pasitenkinimo neteikiančių darbo formų, tačiau darosi itin reikšminga filosofiškai įvertinti šio laisvės nuo darbo pažado etinius ir
socialinius iššūkius. Automatizacijos iššūkiams kritiškai apmąstyti tyrime pasiūloma originali filosofinė prieiga, apjungianti šiuolaikinį
aristotelizmą ir kritinę teoriją.

Siekiamas rezultatas: Tyrimo tikslas yra teoriškai apmąstyti automatizacijos keliamus iššūkius darbui kaip kūrybinei veiklai žmogiško klestėjimo požiūriu. Šiam tikslui
įgyvendinti keliami trys uždaviniai. 1. Automatizacijai skirtos literatūros analizė ir jos kritika. 2. Pasitelkiant aristotelišką perspektyvą teoriškai
konceptualizuoti nesusvetimėjusio darbo kaip prasmingos ir produktyvios veiklos sampratą nūdienos kapitalizmo kontekste. 3. Automatizacijos
generuojamų etinių ir politinių iššūkių identifikavimas ir kritinė analizė.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“.

Projekto Nr. S-MIP-21-60
Projekto pavadinimas: „Aplinkosauginio pilietiškumo ugdymo psichologiniai mechanizmai (ENVICI)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2024-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Mykolas Simas Poškus

Santrauka: Aplinkosauginio pilietiškumo ugdymas yra vienas svarbiausių klimato kaitos sukeltų problemų sprendimo būdų. Šiandien ugdydami piliečius, kurie rūpinasi aplinkos apsauga, užtikriname, kad ateinančios kartos turės reikiamas žinias ir motyvaciją įveikti klimato kaitos problemas. Deja, kol kas nėra vieningų gairių bei įrodymais grįstų priemonių šiam tikslui pasiekti, ši stoka jaučiama tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Egzistuojantys teoriniai aplinkosauginio pilietiškumo modeliai stokoja pagrindimo tęstiniais ir intervenciniais tyrimais. Todėl, šio projekto kontekste bus atliekamas tęstinis intervencinis tyrimas, skirtas išsiaiškinti aplinkosauginio pilietiškumo formavimosi mechanizmą; intervencijai bus sukurta ir naudojama įrodymais grįsta ugdymo medžiaga, kuri galiausiai bus susisteminta į atviros prieigos metodinį leidinį Lietuvos ugdymo įstaigoms.

Projekto svetainė: http://envici.mruni.eu/

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“.

Projekto Nr. PMIF-1.2.3-K-01-001    
Projekto pavadinimas: „Prieglobsčio sistemos vertinimas“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-08-02 iki 2022-12-31.
Projekto vadovas:  prof. dr. Lyra Jakulevičienė

Santrauka ir tikslas: Projekto tikslas – atlikti Lietuvos Respublikos prieglobsčio sistemos atskirų komponentų vertinimą bei prieglobsčio sistemos pertvarkos institucinio modelio ex ante vertinimą ir pateikti rekomendacijas atsakingoms institucijoms. Vertinimas apims: a) teisinės pagalbos, pažeidžiamų asmenų padėties, prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir sulaikymo vertinimą veiksmingumo, efektyvumo ir atitikties ES teisei požiūriu, sisteminių spragų ir iššūkių analizę ir pasiūlymus dėl sistemos tobulinimo; b) prieglobsčio sistemos pertvarkos institucinio modelio ex ante vertinimą. Siekiami rezultatai: (a) atliktas išsamus atskirų prieglobsčio sistemos komponentų vertinimas, išanalizuoti pagrindiniai iššūkiai ir pateikti pasiūlymai jiems spręsti; (b) atliktas prieglobsčio sistemos pertvarkos institucinio modelio ex ante vertinimas; (c) surengtos diskusijos dėl vertinimo rezultatų su suinteresuotomis institucijoms. Projekto rezultatai sudarys sąlygas tobulinti prieglobsčio suteikimo procedūros ir priėmimo sistemą ir didinti jos atsparumą ateities krizėms.

Projektas įgyvendinamas pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų Nacionalinės programos 1 konkretaus tikslo „Bendroji Europos prieglobsčio sistema“ 2 nacionalinio tikslo „Valstybių narių gebėjimai plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką ir procedūras“ 3 veiksmą „Prieglobsčio sistemos vertinimas“. Projektas finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Projekto Nr. S-GEV-21-2           
Projekto pavadinimas: „Veiksmingo mokymo(si) paieška: Mokinius (ne)motyvuojančio mokytojo elgesio žiedinio profilio vertinimas ir pasekmės“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-02-01 iki 2022-12-31.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas:  doc. dr. Ingrida Gabrialavičiūtė

Projekto partneris: Vilniaus universitetas
Santrauka: Efektyvi švietimo sistema, brandinanti kūrybiškus, pilietiškus, kritiškai mąstančius žmones, yra svarbus gerovės visuomenės veiksnys. Šiuolaikinėje mokykloje įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją, mokytojo vaidmuo sudėtingėja ir pareikalauja vis įvairesnių didaktinių ir technologinių kompetencijų, todėl kyla iššūkis kaip tokiomis aplinkybėmis mokytojui būti lanksčiu, mokinius įkvepiančiu ir įgalinančiu, o ne kontroliuojančiu ir spaudžiančiu. Savideterminacijos teorija (Deci, Ryan, 2000) nurodo, kad mokytojas toks bus, jei sukurs ugdymo aplinką, kurioje mokiniai galės patenkinti esminius psichologinius poreikius. Teorija siūlo konkrečius, nesunkiai įgyvendinamus būdus mokinių poreikių patenkinimą skatinančiai aplinkai kurti. Šiame projekte bus vadovaujamasi Belgijos mokslininkų pasiūlytu nauju – integruotu ir detalizuotu – žiediniu modeliu, kuriame įvairūs mokinių poreikius tenkinantys ir blokuojantys mokytojų elgesio būdai nagrinėjami kartu, atsižvelgiant į jų panašumus, skirtumus ir tarpusavio ryšius
Siekiamas rezultatas: nustatyti mokinius (ne)motyvuojančio mokytojo elgesio žiedinio profilio vertinimo galimybes Lietuvoje ir patikrinti šio profilio kategorijų efektyvumą skirtingiems mokiniams. Bus atliekamas tyrimas, kuriame dalyvaus 50 matematikos mokytojų bei 700 jų 7-8 klasių mokinių. Naudojant šio tyrimo duomenis bus adaptuotos Lietuvoje Situacijų mokykloje klausimyno mokinių ir mokytojų versijos (angl.Situations-in-School Questionnaire; Aelterman ir kt., 2019) bei paruošta metodinė jų naudojimo priemonė. Šis klausimynas padės mokytojams reflektuoti savo stipriąsias puses ir tobulėjimo kryptį, vadovaujantis naujausiu požiūriu į mokinius (ne)motyvuojanti elgesį. Taip pat projekto metu atliktas tyrimas suteiks žinių apie žiedinio profilio kategorijų prognostinę vertę pasekmėms mokiniams bei leis patikrinti šių kategorijų efektyvumo universalumą skirtingoms mokinių grupėms pagal asmenines savybes, motyvacijos tipą ir kompetencijos lygį.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamą veiklos kryptį „Gerovės visuomenė“.

Projekto Nr. P-MIP-20-393             
Projekto pavadinimas: „Lietuvos suaugusiųjų raštingumo sąsaja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir mokymusi visą gyvenimą”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-04-01 iki 2022-04-30.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Jolita Dudaitė.
Santrauka: Šio projekto tikslas yra įvertinti Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygį ir raštingumo panaudojamumą darbo rinkoje. Raštingumas šiame projekte apibūdinamas šiais komponentais: skaitymo gebėjimai – kaip rašytinio teksto suvokimas ir gebėjimas juo pasinaudoti; matematinis raštingumas – kaip kiekybinės informacijos skaitymas, suvokimas, interpretavimas ir panaudojimas, problemų sprendimas pasitelkiant technologijas – kaip gebėjimas pasiekti, interpretuoti, analizuoti ir transformuoti rastą / gautą informaciją, perteiktą skaitmeninėse priemonėse. Šie trys raštingumo komponentai yra vieni pagrindinių, įgalinantys asmenį pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje ir įsitvirtinti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Projekte bus kreipiamas dėmesys į šiuolaikinio suaugusiųjų raštingumo specifiką, mokymosi visą gyvenimą svarbą raštingumui, Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygmenis kitų šalių kontekste, raštingumo profilius pagal geografines Lietuvos vietoves, žemo ir aukšto raštingumo lygio suaugusiųjų klasterių savybes, sąryšio tarp raštingumo lygio ir įsitvirtinimo darbo rinkoje.
Siekiamas rezultatas: Projekte bus analizuojami tarptautinio OECD PIAAC (The Progamme for the InternationalAssessment of Adult Competencies) tyrimo 2015 m. surinkti duomenys bei tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo IEA TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study) 1995, 1999 ir 2003m. duomenys. Šiuose tyrimuose dalyvavo ir Lietuva. Bus susieti tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo PIAAC rezultatai su 1995, 1999 ir 2003 metais vykdyto tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo IEA TIMSS rezultatais ir bus analizuojama, kaip buvę tam tikro raštingumo mokiniai dabar yra įsitvirtinę darbo rinkoje.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“.

Projekto Nr. P-MIP-20-282            
Projekto pavadinimas: „Dvikalbis automatinis terminų atpažinimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2019-05-01 iki 2022-06-30.
Projekto vykdytojas: Vytauto Didžiojo universitetas.
Projekto dalies koordinatorius MRU: prof. dr. Sigita Rackevičienė.
Santrauka: Projekto tikslas – sukurti metodiką, kuri leistų automatiniu būdu lygiagrečiajame ir palyginamajame tekstynuose atpažinti angliškus ir lietuviškus specialios srities terminus, bei sudaryti empiriniais duomenimis paremtą dvikalbę tos srities terminų bazę, viešai prieinamą internete. Šiam tyrimui pasirinkta specialioji sritis – kibernetinio saugumo terminija. Sprendžiama mokslinė problema. Projekto metu sprendžiama mokslinė problema – tai automatinis terminografinės medžiagos rinkimas iš dvikalbių duomenų, t. y. iš lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų, kai viena iš kalbų yra neturinti daug kalbinių išteklių ir yra morfologiškai turtinga. Įgyvendinant projekto tikslą, bus sukurta inovatyvi metodika, kuri, mūsų žiniomis, Lietuvoje dar nebuvo taikyta. Kuriant ją, planuojama ištirti galimybes naudoti naujausius besimokančių sistemų algoritmus ir neuroninius tinklus dvikalbių terminų atpažinimui. Kibernetinio saugumo (KS) sritis. KS sritis pasirinkta dėl jos ypatingo aktualumo šiandieninėje informacinėje visuomenėje. Ši sritis ypač dinamiška – nuolat atsiranda nauji KS srities dokumentai, juose formuojamos naujos sąvokos, kurių pavadinimai lietuvių kalba dar nenusistovėję, vartojami keliais variantais, dažnai originalo (anglų) kalba arba kaip hibridai (anglų ir lietuvių kalbų leksinių vienetų junginiai). Todėl KS terminų bazė šiuo metu itin reikalinga tiek teisės bei administracinių aktų rengėjams ir jų vertėjams, tiek informacinių technologijų specialistams, tiek plačiajai visuomenei.
Siekiamas rezultatas: Projekto metu bus sukurti ir atverti visuomenei (paskelbti CLARIN saugykloje) dvikalbiai (anglų-lietuvių kalbų) kibernetinio saugumo srities tekstynai – lygiagretusis ir palyginamasis. Jie atspindės kibernetinio saugumo terminų vartoseną įvairių žanrų ir tipų tekstuose nacionalinėje ir tarptautinėje aplinkoje. Iš tekstynų surinkta terminografinė medžiaga bus skelbiama atviroje anglų ir lietuvių kalbų kibernetinio saugumo terminų duomenų bazėje. Ši bazė galėtų tapti modeliu ir kitų sričių terminų bazių kūrimui, pasitelkus moderniausias technologijas, įgalinančias automatizuoti terminografinės medžiagos rinkimo procesus.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“.

Projekto Nr. S-LIP-20-22            
Projekto pavadinimas: „Organiškoji valstybė ir pilnutinė demokratija: samprata ir perspektyvos”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-06-09 iki 2023-05-31.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Povilas Aleksandravičius.
Santrauka: Projekto metu siekiama atlikti iki šiol menkai tyrinėtos organiškosios valstybės ir pilnutinės demokratijos sampratos, kurią reikia vertinti kaip vieną iš lietuviškosios politinės minties viršūnių, filosofinę refleksiją. Projekto vykdytojai atliks šios sampratos bei diskusijų apie ją genezę, analizę bei sisteminį apibendrinimą. Jų keliamas uždavinys yra taipogi aktualizuoti joje glūdintį potencialą, išnagrinėjant jos sąsajas su katalikiškąja neotomistinės krypties valstybės koncepcija bei socialiniu Bažnyčios mokymu, atviros visuomenės samprata bei europietiškąja darnaus vystymosi doktrina. Tai įgalins naują organiškosios valstybės ir pilnutinės demokratijos koncepcijos plėtotės perspektyvą.
Siekiamas rezultatas: Toks tyrimas pasitarnaus Lietuvos visuomenės ir valstybės savivokos europiniame kontekste bei globalizuotame pasaulyje formavimuisi.

Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Lituanistinių tyrimų programą.