Gegužės 7 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vykusi konferencija „Sveikatos sistemos ir teisės vystymo perspektyvos“ subūrė daugiau nei 300 sveikatos politikos, teisės, vadybos ir akademinės bendruomenės atstovų. Konferencijoje aptarti aktualūs klausimai, kurie šiandien lemia sveikatos sistemos kokybę, prieinamumą ir darnų vystymąsi. Renginį organizavo MRU Viešojo valdymo ir verslo fakultetas (VVVF) kartu su Teisės mokykla (TM).
„Susirinkome ne kritikuoti, o kartu ieškoti racionalių sprendimų, kaip tobulinti sveikatos sistemą“, – renginio atidarymo metu teigė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, VVVF dekanė prof. dr. Danguolė Jankauskienė.
Pagrindinį plenarinį pranešimą skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė, kuri pristatė pagrindinius sveikatos politikos uždavinius bei artimiausius Vyriausybės planus.
Konferencijoje išryškinti keli esminiai iššūkiai: paslaugų prieinamumas ir kokybė, pacientų teisės, žmogiškųjų išteklių trūkumas bei teisėkūros spragos. Pristatyti ir sprendimų pasiūlymai – tiek iš Lietuvos, tiek tarptautinių partnerių patirties.
Apie paslaugų kokybės rodiklių matavimą kalbėjo MRU Sveikatos politikos ir vadybos magistrantūros programos vadovė Ilona Ogurcova, pateikusi gyventojų nuomonės tyrimo duomenis Sociologinis tyrimas nustatė, kad nepatyrusių prieinamumo ir kokybės problemų pacientų skaičius sumažėjo: 2020 m. tokių pacientų buvo 70 proc., o 2024 m. tik 48 proc. Pagrindinės to priežastys yra susijusios su organizaciniu sveikatos priežiūros prieinamumu postpandeminiu laikotarpiu.
Nacionalinio vėžio centro direktoriaus patarėja Vaida Morkvėnienė pristatė naują kokybės vertinimo sistemą, kuri apima efektyvumo, orientacijos į pacientą, personalą ir atsakingo valdymo dimensijas. Visgi akcentuota, kad šis modelis – tik pradžia, o ateityje būtina vertinti ir gydymo kokybę bei paciento gyvenimo kokybės pokyčius.
Pacientų teisių temą nagrinėjo TM lektorė Andra Mažrimaitė, o Koimbros universiteto profesorius Andre Pereira pasidalijo Portugalijos patirtimi. Siūlyta svarstyti pacientų ir medikų mediacijos įteisinimą bei pacientų teisių ombudsmeno institucijos steigimą.
Advokatė Ieva Pileckė pranešime aptarė, kaip vertės pagrindu grįsta sveikatos priežiūros koncepcija įtvirtinama Lietuvos teisinėje sistemoje, pabrėžiant pacientų poreikių svarbą, inovacijų skatinimą ir teisingą išteklių paskirstymą. Taip pat pranešėja pristatė praktinius iššūkius ir teisės aktų pokyčiius, kurie padeda gerinti paslaugų kokybę, užtikrinti pacientų bei sveikatos priežiūros specialistų teises ir skatinti efektyvesnę sveikatos priežiūros sistemą.
MRU atlikti tyrimai rodo, kad pandemija turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatos paslaugų prieinamumui – net 47 proc. gyventojų pandemijos metu susidūrė su problemomis. Popandeminis „butelio kaklelio“ efektas ypač išryškėjo antrinėje ambulatorinėje grandyje, o trečdalis gyventojų vis dažniau renkasi privačias įstaigas, kurių paslaugų apimtis nuolat auga.
Karštų diskusijų sulaukė planuojami teisės aktų pakeitimai, susiję su priemokų atsisakymu. Konstitucinės teisės požiūriu juos analizavo TM profesorė dr. Toma Birmontienė, pabrėždama, kad būtina susitarti dėl sąvokų apibrėžčių ir užtikrinti vieningą jų naudojimą.
Taip pat siūlyta koreguoti Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnį bei įpareigoti visas sveikatos priežiūros įstaigas – ne tik turinčias sutartis su VLK – teikti informaciją apie teikiamas paslaugas ir personalą.
Vienas iš ilgalaikių iššūkių – žmogiškųjų išteklių trūkumas sveikatos sistemoje. Kaip vieną iš sprendimų VVVF prodekanė prof. dr. Natalja Istomina pristatė MRU planuojamą naują bakalauro programą „Sveikatos paslaugų ir įstaigų vadyba“, kurios absolventai padėtų sumažinti administracinę naštą medikams.
Kiti siūlymai – išmaniųjų slaugytojų rengimas, slaugos kompetencijų etapinis modelis, darbo užmokesčio didinimas, ilgalaikės priežiūros plėtra, kuri, kaip pabrėžė Nacionalinio vėžio centro Paliatyvios onkologijos poskyrio vyr. koordinatorius Marius Čiurlionis, ne tik sukurtų vertę gyventojui, bet ir pakeltų slaugos prestižą.
Apie inovacijas ir dirbtinio intelekto galimybes sveikatos sektoriuje kalbėjo TM dekanės patarėja Nastė Grubliauskienė, pabrėždama, kad skaitmenizacija neatsiejama nuo šiuolaikinės sveikatos sistemos raidos.
Konferencijos diskusijose pabrėžta, kad Lietuva jau žengia žingsnius link pacientui vertę kuriančios sveikatos sistemos modelio. Tai – kryptis, kuria reikės nuosekliai eiti tolesniuose teisėkūros, vadybos, mokslo ir praktikos sprendimuose.
