Naujienos

19 gruodžio, 2020
Vilija Mogenytė. COVID-19 krizės paradoksas: 2020 metais bankrotų Lietuvoje perpus mažiau nei pernai, bet džiaugtis anksti
Doktorantūra

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos 2020 m. lapkričio 30 d. paskelbė šviežią statistinę suvestinę, kurią skambiai pavadino „COVID-19 įtakos nemokumo procesams stebėsena“. Tačiau pateiktuose skaičiuose jokia COVID-19 įtaka nestebima - veikiau atvirkščiai. Skaičiai stulbina, o situacijai nemokumo srityje apibūdinti matyt geriausiai tinka žodis „paradoksas“.

Kol paveiktų sektorių verslai pandemijos akivaizdoje ir karantino režime tiesiog merdėja ir
2020-uosius vadina pragaro metais, šalies statistika kalba ką kitą. Lyginant 2019 ir 2020 metų tapačius laikotarpius nuo gegužės 25 d. iki lapkričio 30 d., 2020 metais juridinių asmenų bankrotų sumažėjo daugiau nei perpus – net 51,5 proc., kitaip tariant buvo iškelta 748 įmonių bankroto bylomis mažiau nei pernai. Restruktūrizavimo procedūrų 2020 m. sumažėjo 22,6 proc., fizinio asmens bankroto bylų iškelta 18,5 proc. mažiau nei 2019 metais.

Nuogi skaičiai turėtų džiuginti, tačiau džiaugtis anksti. Akivaizdus faktas, jog iki šiol Lietuvoje nepatyrėme COVID 19 sukeltų bankrotų lavinos, tačiau pastarasis apie realią krizės įtaką mažai tepasako. Tai tas pats, kas bandyti įvertinti gaisro žalą ugniai dar siautėjant – paprasčiausiai nieko nesimato.

Kodėl COVID-19 krizės metu mažėja bankrotų?

Panašus fenomenas kiek mažesne apimtimi nei Lietuvoje stebimas ir kitose Europos šalyse. Bankrotų skaičius pandemijos metu tolydžio mažėjo Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Tai suprantama, kadangi užklupus pandemijai šalys nedelsiant ėmėsi ekonomikos gaivinimo planų, visų pirma, atlikdamos ženklias finansines injekcijas verslui.

Lietuva ne išimtis.  Kovoje su  COVID-19 krize Vyriausybė skubiai skolinosi ir pasiūlė platų ir gana efektyvų pagalbos verslui ir savarankiškai dirbantiems modelį (neskaitant išmokų vėlavimo tam tikrais atvejais). Mokesčių mokėtojai automatiškai atleidžiami nuo delspinigių, iš jų nevykdomas išieškojimas, verslui kompensuojamos prastovos, teikiamos subsidijos, lengvatinės paskolos, kompensuojamos paskolų palūkanos, taikomi kiti finansiniai krizės solidarumo įrankiai.

Kai didieji ir stiprieji verslai vadovavosi „imu, nes duoda“ principu, mažiesiems verslams valstybės finansinė pagalba buvo ir yra gelbėjimosi ratas. Finansinė parama leido nepasiduoti karantino paveiktiems verslams, tačiau tuo pačiu atidėjo ir kitų silpnų įmonių bankrotus, kurios balansavo ties nemokumo riba dar prieš pandemiją.

Siekiant sustabdyti COVID-19 sukeltų bankrotų bangą, panaudotas ir kitas reikšmingas politinis teisinis įrankis – atidėta vadovų pareiga kreiptis dėl nemokumo procedūrų. Nemažai valstybių, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, o taip pat ir Lietuva priėmė teisės aktus, sukuriančius tam tikrą laikiną apsaugą nuo bankrotų verslams, suspenduojant vadovų pareigą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, verslui tapus nemokiam. 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojęs Naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas laidavo vadovams galimybę negalvoti apie bankroto kėlimą karantino metu ir tris mėnesius po jo, idealiu atveju nukreipiant visą dėmesį į savo verslo gaivinimą. COVID-19 sukeltas šokas ir naujoji realybė sulėtino verslo, institucinio veikimo ir daugelį kitų makro ir mikro procesų, įskaitant ir teismų darbą, pristabdė mūsų visų gyvenimą. Atsiritančią bankrotų bangą, apie kurią jau nuo pandemijos pradžios šnekėjo viso pasaulio ekspertai, sustabdėme, bet ar ilgam?

Realybės testas – kiekvienam verslui

Naivu būtų tikėtis, kad aptartomis finansinėmis ir teisinėmis priemonėmis suformuota užtvanka dar ilgai laikys: pristabdyta COVID-19 bankrotų banga turėtų netrukus mus pasivyti. Tikėtina, kad jau 2021 metais statistiniai skaičiai ne tik grįš į 2019 m. rodiklius, bet ir juos pralenks. Visgi drastiškos griūties neprognozuočiau, - labiau tikėtinas tolygus, natūralus ir, kaip galbūt ciniškai beskambėtų, išties naudingas rinkos apsivalymas nuo negyvybingų verslų. O 2021 metais nuosekliai turėtų prasidėti ir kurį laiką tęstis šiuo metu tik gyvybės palaikymo aparato, t. y. valstybės finansinės pagalbos, dėka besilaikančių verslų – tiek nustekentų COVID-19, tiek jau prieš pandemiją turėjusių inicijuoti nemokumo procesus, bankrotai. 

Pandemijos situacija daugybei verslų šiandien leidžia levituoti tarp gyvybės ir mirties tiesiog laukiant geresnių laikų. Tačiau pasyvus laukimas nėra protingiausia veikimo strategija. COVID-19 testą jau atlikome, dabar kiekvienam verslui reikėtų atlikti skubų realybės testą. Vienas esminių 2020 m. įsigaliojusio juridinių asmenų nemokumo įstatymo tikslų – kad nemokumo procesai būtų inicijuojami laiku, skatinamas dialogas su kreditoriais, bendradarbiavimas finansiškai sudėtingu laikotarpiu. Dabar pats laikas savęs paklausti, ar mums realu atsitiesti, ar net staiga pagerėjus COVID-19 situacijai, sugebėsime atkurti savo veiklos gyvybingumą. Verslams, susidūrusiems su finansiniais sunkumais tikslinga jau dabar inicijuoti nemokumo procesus – vienais atvejais tai tiesiog derybos ir susitarimai su kreditoriais, kitais atvejais – formali restruktūrizavimo procedūra, atidedant ir išdėstant sunkmečiu sukauptą skolų naštą, trečiais gi – bankrotas. Visi šie scenarijai geri, naudingi, išlaisvinantys, jei priimti laiku.  

Vilija Mogenytė yra nemokumo konsultantė, Mykolo Romerio universiteto doktorantė ir nemokumo tyrėja