„Valstybė – tai aš“, – pareiškė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV būdamas dvylikos metų. Šis teiginys atspindi absoliutizmo epochą, kai karalius turėjo visišką valdžią. Ir nors jau seniai negirdime tokio pobūdžio pasvarstymų, kad valstybė – tai karaliaus asmenybė, prieš keletą metų Prancūzijos socialistų partijos vadovas Jean-Luc Mélenchon pakartojo minėtą karaliaus frazę perfrazuodamas – „Respublika – tai aš“. Nors ši frazė buvo ištarta partijos būstinės kratos metu, ji tik dar kartą patvirtina, kaip svarbu kelti klausimus tam, kad suprasti, kas yra valstybė.

Mykolo Romerio universiteto studentė Meda Baranauskaitė analizuoja valstybės atsakomybės sampratos problematiką Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjo, teisės mokslų daktaro, profesoriaus Mykolo Romerio darbų kontekste. Šis tyrimas pelnė jai Lietuvos mokslo akademijos premijos laureatės diplomą Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse. Teisės mokyklos penkto kurso studentė šiuo metu studijuoja Europos ir tarptautinės verslo teisės jungtinio diplomo programoje, vykdomoje kartu su Savojos Monblano universitetu Prancūzijoje. Meda su nekantrumu laukia kitų studijų metų, kada galės semestrą studijuoti Prancūzijoje. Dvejojusi tarp psichologijos ir teisės studijų, Meda šiandien džiaugiasi savo pasirinkimu ir teigia, kad sulaukia didelio dėstytojų padrąsinimo rašyti ir dalyvauti įvairiose akademinėse veiklose.

Nuo rašto darbo iki mokslinio straipsnio

Mykolo Romerio universiteto dėstytojai aktyviai skatina studentus įsitraukti į mokslinę veiklą. Nuo 2000 m. veikianti iniciatyva suteikia Teisės mokyklos studentams unikalią galimybę publikuoti savo mokslinius tyrimus leidinyje „Teisinės minties šventė“. Ši iniciatyva ne tik skatina studentų mokslinį tobulėjimą, bet ir suteikia jiems vertingos patirties mokslo publikavimo srityje. 2021 m. universiteto dėstytojai atgaivino šią iniciatyvą, siekdami sustiprinti studentų mokslines kompetencijas ir atskleisti jų mokslinį potencialą. 2023 m. visos universiteto bendruomenės pastangomis ši iniciatyva išaugo į viso universiteto renginį – Mokslinės minties šventę. Buvo išleistas pirmasis bendras visų MRU fakultetų studentų mokslinių straipsnių rinkinys, kuriame atrinkti geriausi darbai, recenzuoti patyrusių mokslininkų.

Kryptingi tyrimai atsakomybės tema

Mokslo akademijos apdovanojimo sulaukę Medos Baranauskaitės straipsniai buvo publikuoti minėtuose MRU leidiniuose. Pirmasis straipsnis „Valstybės atsakomybės sampratos problematika Mykolo Romerio darbų kontekste“ (vadovė doc. dr. D. Sagatienė) publikuotas 2022 m. „Teisinės minties šventė“ leidinyje, kuriame analizuojamas profesoriaus Mykolo Romerio darbų aktualumas šiandienos kontekste. Antrame straipsnyje, „Kaltės ypatumai kilus sutartinei atsakomybei Lietuvoje ir Vokietijoje“ (vadovė prof. dr. S. Drukteinienė), publikuotame „Mokslinės minties šventė“ leidinyje (2023 m.), Meda Baranauskaitė lygina sutartinės civilinės atsakomybės kaltės elemento ypatumus Lietuvos ir Vokietijos nacionaliniuose teisiniuose reguliavimuose. Atsakomybės tema Medai įdomi ne tik dėl teorinio sudėtingumo, bet ir dėl teismų praktikos įvairovės. Ji teigia, kad analizuoti kaltės elementą, kaip atsakomybės dalį, yra sudėtinga, bet kartu ir įdomu, nes tai reikalauja kruopštaus įsigilinimo. Šiuo metu magistrantė vykdo dar vieną tyrimą, susijusį su nekilnojamo turto sektoriaus teisiniu reguliavimu, kurio rezultatai bus publikuojami šiais metais. Meda tęsia valstybės atsakomybės tyrimus, atskleisdama, jog teisiniais dokumentais prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas gali lemti valstybės atsakomybę.

Koks prof. Mykolo Romerio indėlis suformuojant valstybės sampratą?

2022 m. pasirodžiusiame straipsnyje, Meda atskleidžia profesoriaus Mykolo Romerio darbų aktualumą šiuolaikinei valstybės atsakomybės sampratai. Siekdama atskleisti valstybės atsakomybės esmę, autorė akcentuoja prof. M. Romerio indėlį suformuojant teisinės valstybės sampratą to meto visuomenėje, pabrėžiant esminius jos aspektus, kurie mokslinėje teisės doktrinoje ir nacionalinėje teismų praktikoje aktualūs ir šiuo metu.

Analizuodama prof. M. Romerio monografijas „Valstybė“ ir „Administracinis teismas“ autorė konstatuoja, kad tarpukariu profesorius apibūdino valstybę per tris esminius elementus: tautą, teritoriją ir valdžią. Nors „Valstybė“ yra plačiai tyrinėtas darbas, „Administracinis teismas“ sulaukė mažiau mokslininkų dėmesio. Meda savo tyrimu parodo, kad pastaroji monografija yra ne mažiau vertinga ir gali padėti apibrėžti valstybės sampratą.

Profesoriaus veikaluose valstybė įvardijama taip pat kaip „viešųjų patarnavimų organizacija“, t. y. subjektas, kurio pagrindinė funkcija yra teikti viešąsias paslaugas savo piliečiams. Valstybė suprantama kaip visuomenės organizacija, kuri veikia tarsi didelis tarpusavio patarnavimo pasikeitimo mechanizmas. Šis požiūris atitinka prancūzų teisės teoretiko L. Duguit (1859–1928) mintis, tai rodo, kad tiek prof. M. Romerio tiek L. Duguit idėjos yra aktualios ir šiandien, kai vis daugiau diskutuojama apie valstybės vaidmenį visuomenėje.

Analizuodama prof. M. Romerio monografijoje „Administracinis teismas“ aptariamą valstybės atsakomybės sampratą, Meda pastebi, kad profesorius akcentuoja visų žmonių lygybę, kuri pasireiškia kaip visiems bendra viešosios naštos idėja. Valstybės veikimas suprantamas kaip „viso kolektyvo reikalas“, todėl valstybės veikimo našta turėtų būti tolygiai paskirstyta tarp visų.

Kokia yra šiandieninė valstybės samprata?

Šiandien mokslinėje doktrinoje egzistuoja ne viena sąvoka, apibūdinanti valstybę. Nepaisant šios įvairovės, autorė išskiria dvi pagrindines. Pirmuoju atveju valstybė suprantama kaip „visuomenė, kuriai priklauso aukščiausioji valdžia ir kuri yra tam tikra kolektyvinio gyvenimo forma“, – teigia magistrantė. Antruoju atveju valstybė identifikuojama su vienu iš esminių jos elementų – valdžia. M. Baranauskaitė teigia, kad teisės doktrinoje konstatuojama, jog šių požiūrių nereikėtų laikyti priešiškais. Vietoj to, geriau suvokti valstybę kaip tautos gyvenimo formą ir politinės valdžios organizaciją, kuriai būdingi tokie bruožai kaip visuomenės atstovavimas, sprendimų priėmimas jos vardu, privalomų visiems visuomenės nariams sprendimų priėmimas ir jų įgyvendinimas prireikus naudojant valstybės prievartą.

Nors kai kurie politiniai veikėjai šiandien išdrįsta laikyti save esminiais valstybės elementais, tačiau reikia nepamiršti, kad piliečiai turi patys kritiškai vertinti valstybės veiklą, dalyvauti politiniuose procesuose tam, kad užtikrinti valstybės veikimą visų piliečių interesams. Juk, perfrazuojant prof. M. Romerio mintį*, valstybės gerovė yra visų piliečių atsakomybė. Tad gal jau laikas patiems ją ir prisiimti?

 

*Mykolas Romeris, Administracinis teismas (Kaunas: Valstybės spaustuvė, 1928), 316.