Naujienos

28 rugsėjo, 2021
Tarptautinėje konferencijoje ekspertai įvardino ekonominio atsparumo galimybes bei tvarios ir pažangios ekonomikos augimo veiksnius

2021 m. rugsėjo 23 d. įvyko VIII tarptautinė konferencija „Kur (link) eina mūsų ekonomikos“ (angl. Whither Our Economies – WOE). Renginyje dalyvavo mokslininkai ir praktikai iš Lietuvos, Italijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Graikijos. Renginio svečius sveikino Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė ir Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas prof. dr. Darius Štitilis.

Profesorius dr. Giovanniis Schiuma (LUM universitetas, Italija) pranešime pasidalino mintimis apie lyderystės iššūkius pandemijos akivaizdoje. Anot profesoriaus, ateities lyderystė siejama su gebėjimu sudaryti sąlygas darbuotojams transformuoti savo įgūdžius, formuoti mokymosi visą gyvenimą aplinką, kurioje natūraliai būtų ugdomi organizacijos įgūdžiai veikti nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Profesorius Rayus Smith’as (Daltono koledžas, JAV), papildydamas mintis apie darbuotojų įgalinimo svarbą, pristatė pranešimą psichologinio kapitalo tema. Investicijos į materialų kapitalą yra lengviau prognozuojamos, priklauso nuo įmonės finansinės situacijos, tačiau ne tokios konkurencingos kaip investicijos į psichologinį kapitalą, kuris sietinas su pasitikėjimu savimi, optimizmu, viltimi bei atsparumu. Darbuotojai, pasižymintys aukštesniu psichologiniu kapitalu, yra labiau pasirengę veikti neapibrėžtumo sąlygomis, lengviau priima sudėtingas situacijas, geba greičiau atsitiesti ištikus nesėkmei, teigė profesorius.

Profesoriaus dr. Peter’io Totterdill’o, nevyriausybinės organizacijos „Workplace Innovation“ (Airija) direktoriaus, įsitikinimu, nūdienos organizacijos privalo reaguoti į greitai besikeičiančią aplinką ir atitinkamai adaptuoti darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaustų, kad yra vertinami, jų indėlis  svarbus, atsižvelgiama į jų asmeninius poreikius formuojant darbo laiką ir t. t. Tai jokiais būdais nėra tiesinis procesas, kuriame lengvai identifikuojami kintamieji ir jų priklausomybės. Darbo vietų inovacijas konferencijos pranešėjas įvardija kaip socialinį procesą, kuriame sąveikauja skirtingi dalyviai, vyksta unikalus dialogas. Vykdydama diagnostinius tyrimus skirtingose organizacijose profesoriaus komanda pastebėjo, kad, sukūrus tinkamas sąlygas ir įveiklinus individualias darbuotojų kompetencijas, gerėja darbo aplinkos klimatas, didėja darbuotojų pasitenkinimas, auga organizacijos veiklos efektyvumas.

Profesorius David’as Schultz’as (Minesotos universitetas, JAV) apžvelgė pastarojo dešimtmečio įvykių santykį su globaliais socialiniais, ekonominiais, politiniais procesais. Globalizacijos procesai skatina atvirą ekonomiką, tolygų prekių ir paslaugų prieinamumą, integruotas tiekimo grandines. Tačiau kartu profesorius įvardijo ir grėsmes, kurios neišvengiamai prisideda prie globalizacijos menkinimo:  2008 m. finansų krizė, augantis nacionalizmas,  2011 m.  Sirijos pabėgėlių krizė, geopolitiniai nesutarimai ir, žinoma, vis dar besitęsianti Covid-19 pandemija. Susitelkimas į pandemijos valdymą nukreipė mūsų dėmesį nuo anksčiau įvardintų globalių krizių, tačiau jos niekur nedingo ir tampa vis aršesnių nesutarimų objektais.

Įmonės „Compensa Life“ verslo plėtros vadovo Mariaus Dubnikovo pranešime taip pat akcentuojamas nepastovumas, neapibrėžtumas. Auganti infliacija, kylančios žaliavų kainos, skolinimosi tempai ir netolygios palūkanų normos visa tai lemia sparčius ekonomikos tempus. Todėl natūralu, kad, siekiant užtikrinti tvarų ir stabilų ekonomikos augimą, gali keistis mokesčių politika bei palūkanų normos. Virgilijaus Dirmos, asociacijos „Infobalt“ Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių vadovo teigimu, Lietuva turi tvaraus ir pažangaus ekonomikos augimo potencialą. Jau dabar skaitmeninės ekonomikos augimo tempai Lietuvoje yra du kartus didesni už Europos Sąjungos vidurkį, tačiau vis dar trūksta dialogo tarp verslo ir valdžios, tinkamo teisinio reglamentavimo, skaitmeninę ekonomiką įgalinančios ekosistemos kūrimo ir jos palaikymo.

Tarptautinė konferencija, organizuojama jau aštuntą kartą, pritraukia vis daugiau mokslo ir verslo bendruomenės atstovų. Tarptautinis jos pobūdis suteikia galimybę išgirsti pranešėjus iš skirtingų pasaulio valstybių ir suprasti, kad, nepaisant geografinių, socialinių ar kultūrinių skirtumų, susiduriame su tomis pačiomis problemomis ir iššūkiais.