Naujienos

27 gegužės, 2021
Tarptautinėje konferencijoje aptarti viešojo sektoriaus iššūkiai ir galimybės per pandemiją

Gegužės 26 d. vykusioje VIII Viešojo valdymo pokyčių tarptautinėje konferencijoje „Viešojo sektoriaus veikla pandemijos sąlygomis – iššūkiai ir tendencijos“ pranešimus skaitė, diskusijoje dalyvavo ir MRU mokslininkai prof. dr. Vainius Smalskys, prof. dr. Arvydas Guogis, doc. dr. Dangis Gudelis, prof. dr. Aleksandras Patapas, lekt. dr. Aušra Šukvietienė, lekt. Justinas Staliūnas. Konferenciją moderavo prof. dr. Andrius Stasiukynas.

Konferencijoje, skirtoje aptarti viešojo sektoriaus veiklą pandemijos sąlygomis, mokslininkai Čekijos, JAV, Lenkijos, Ukrainos dalinosi patirtimi, kas gali padėti valdyti pandemiją ir ko reikia, kad karantino sąlygomis būtų užtikrintas stabilus ir nepertraukiamas valdžios institucijų darbas?

Viešojo sektoriaus pertvarka – vyriausybės prioritetas

Sveikindama konferencijos dalyvius Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasidžiaugė, kad „Viešojo valdymo veikla nesustojo, radome naujų būdų dirbti ir bendrauti. Svarbiausia pamoka – tik turėdami efektyvų,  modernų viešąjį sektorių, mes galime sėkmingai suvaldyti krizes“.

Kartu diskusijoje dalyvavusi Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad pandemija išmokė viešąjį sektorių veikti kitoje realybėje ir pabrėžė, kad būtinas valstybės rezervo formavimas, privataus sektoriaus įsitraukimas valdant ekstremaliąsias situacijas bei lyderystė priimant sprendimus“. Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė kaip vieną iš iššūkių pabrėžė kompetencijų stygių valdyti pandemines priemones. Viceministrė taip pat pasigenda greitos reakcijos į pokyčius. „Būtina pakeisti ir perorganizuoti visas veiklas, kad gyventojai gautų svarbiausias paslaugas ir  jų tiekimas nenutrūktų“ – teigia viceministrė. Konferencijoje ne kartą nuskambėjo, kad paslaugų skaitmenizavimas ir elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, tai kryptis, kuria turime eiti. Kartu diskusijoje dalyvavęs MRU prof. dr. Vainius Smalskys visą pandemijos valdymo procesą, tiek dabartinės, tiek buvusios vyriausybės pastangas, vertina pakankamai gerai, tik pastebi, kad pandemijos valdymo sistemoje labai pritrūko komunikavimo su gyventojais ir profesionalumo. Profesoriui pritarė ir prof. dr. Mantas Bileišis, teigdamas, kad komunikacija turi būti kompleksiška, kad svarbu turėti krizių valdymo planą.

Sumažėjo pasitikėjimas organizacijomis

Vienas ryškiausių viešojo valdymo tyrinėtojų prof. Brainard Guy Peters konferencijoje apžvelgė pandemojos valdymą JAV. Profesorius, kaip vieną didžiausių blogybių įvardijo tai, kad sumažėjo pasitikėjimas organizacijomis. „Pasaulio sveikatos organizacija, JAV Ligų kontrolės centras, Centrinis bankas, nacionaliniai sveikatos institutai, valstybiniai sveikatos ir vietos sveikatos departamentai prarado pasitikėjimą ir tai paradoksalu, nes šios įstaigos ir turi suvaldyti pandemiją”, - sakė B. G. Petersas. Profesorius pabrėžė, kad kartu su krize išgyvendami ekonominį nuosmukį, gyventojų gerovės nuosmukį ir šių veiksmų samplaiką – valdymo krizę, vis tiek į krizę turime reaguoti šaltarkaujiškai. Profesorius įsitikinęs, kad krizės valdymo viešoji politika ir viešasis valdymas yra pagrindiniai mechanizmai, kuriais turi būti siekiama socialinių ir ekonominių pokyčių. Tačiau, kartu krizė gali sukurti naujovių, inovacijų, o tai gali padėti pertvarkyti politiką ir administravimą. Dar vienas krizės pliusas tai, kad atvirai išryškėjo blogai veikiančių institucijų silpnybės. Profesorius pastebi, kad be krizių pasaulyje Gerovės valstybių kūrimas būtų užtrukęs daug ilgiau.

Šią profesoriaus mintį atliepia ir MRU prof. Arvydas Guogio konferencijoje pristatomos užsienio šalių ir Lietuvos socialinės politikos ir administravimo reakcijas į dėl COVID-19 besikeičiančią ekonominę bei socialinę padėtį. Remdamasis tyrimų medžiaga profesorius teigia, kad be sveikatos apsaugos, socialinei šalių apsaugai arba pajamų apsaugos priemonėms, teko pagrindinis smūgis sušvelninant pandemijos įtaką. Atskiros šalys, arba šalių grupės, kuriose dar iki pandemijos buvo labiau išvystytos gerovės valstybių sistemos, geriau susidorojo su krizės įtaka. Antikrizinės politikos pavyzdžiais Lietuvoje tapo Vyriausybės taikytos paramos priemonės pirmosios koronaviruso bangos metu, tarp kurių buvo subsidijos darbuotojų užmokesčiams, išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, parama darbo vietų steigimui, palengvinti reikalavimai darbdaviams dėl pameistrystės, profesinio mokymo priemonės, laikinos darbo paieškos išmokos, vienkartinės išmokos senyvo amžiaus žmonėms ir neįgaliems asmenims, parama nepasiturintiems žmonėms, vaiko pinigai. Dalis šių priemonių buvo taikoma ir antrosios bei trečiosios pandemijos bangos sąlygomis.

Profesorius taip pat pabrėžė, kad vertinant besikeičiančią ekonominę bei socialinę padėtį būtina nustatyti piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo priežastis. „Pradiniais SADM skaičiavimais, Lietuvoje nepaėmimo procentas buvo 22 proc., kas irgi rodė problemos aktualumą, o jai spręsti turi taip būti pertvarkyta informacinė ir biurokratinė aplinka valstybėje ir savivaldybėse“, - pabrėžė MRU profesorius Arvydas Guogis.

Doc. dr. Dangis Gudelis į galimybes valdyti pandemiją pažvelgė iš inovacijų perspektyvos. Konferencijoje mokslininkas pabrėžė, kad Dirbtinio Intelekto (angl. Artificial Intelligence) ir mašininio mokymosi (angl. machine learning) technologijų ir jų pritaikymo pažanga atveria galimybes panaudoti šias technologijas ir COVID-19 pandemijos valdyme trimis būdais: diagnozuojant COVID-19 ligos atvejus; prognozuojant užsikrėtimų SARS-CoV-2, sunkių susirgimų, mirčių nuo COVID-19 ligos atvejų skaičius ir rekomenduojant optimalius sprendimus pandemijos valdymui. Dirbtinio Intelekto technologijų galimybės COVID-19 pandemijos valdymo, gyventojų testavimo, dezinfekavimo ir karantinavimo paieškai vis dar tyrinėjamos, bet jau dabar žinomi ir taikomi metodai, kuriais, tarkim, galima apskaičiuoti, kokios gyventojų vakcinavimo strategijos skirtingose amžiaus grupėse yra optimaliausios.

Nuotolinis darbas - pasiteisino

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė konferencjoje trumpai apžvelgė ir nuotolinio darbo svarbiausius akcentus, bei pristatė tyrimą, kuriuo reminatis, viešojo sektoriaus darbuotojai lanksčiai prisitaikė dirbti nuotoliu ir yra patenkinti tokia galimybe. Viceminsitrė tai įvardijo kaip pridėtinę vertę ne tik esamiems, bet ir būsimiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Viceministrės įžvalgas papildė ir dr. Nataliia Alyushina, kuri pristatė tyrimą Ukrainoje, kurio rezultatai atskleidė, kad siekiant karantino sąlygomis užtikrinti stabilų ir nepertraukiamą valdžios institucijų darbą, patariama teikti visapusiška materialinę paramą perėjimui prie nuotolinio darbo vietų; rengti vadovams mokymus apie pagrindinius darbo organizavimo nuotoliniu būdu principus, taip pat elgesį; išspręsti klausimą dėl prieinamų kontaktų (telefono, el. pašto), duomenų bazės sukūrimo. Taip pat labai svarbu darbuotojus supažindinti su internetinių susitikimų su struktūrinių padalinių vadovais praktika; sukurti projektų veikimo apdorojimo ir patvirtinimo elektroninėje formoje mechanizmą; tolygiai paskirstyti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų krūvį.

Kad pandemija padarė poveikį visoms gyvenimo sritims, konferencijoje kalbėjo prof. dr. Grygorii Monastyrskyi ir dokt. Šishko Zhanna. Savivaldybių lygmeniu Ukrainoje buvo įvardintos šios pagrindinės problemos: nepakankamai veiksmingas centrinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų veiklos koordinavimas; visuomenės sveikatos sektoriaus nepasirengimas dirbti krizinėse situacijose; mažas mechanizmų, skirtų remti verslumo sektorius vietos lygmeniu, veiksmingumas; švietimo įstaigų, ypač mokyklų, pasirengimo veiksmingai dirbti nuotoliniu būdu, stoka; elektroninių savivaldybių sistemų veikimo sutrikimai; vietos biudžeto deficito padidėjimas; didelės dalies vietos valdžios pareigūnų profesionalumo stoka kritinėse situacijose. Mokslininkai teigia, kad norint veiksmingai įveikti šiandienos iššūkius, reikia konsoliduoti visų valdymo organų veiklą plėtojant socialines ir ekonomines sistemas visuose hierarchiniuose valstybės lygmenyse.

Konferencijoje Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška taip pat aptarė su kokiomis krizėmis ir nežinomybėmis susiduria Lietuvos savivalda. Pasak mero, savivaldybes užgriuvus naujiems iššūkiams nebespėta vykdyti turimų įsipareigojimų (projektai etc.), taip pat labai ryški finansavimo krizė, darbo išteklių krizė (nuotolinis darbas nėra toks efektyvus), strateginio planavimo krizė.

Kaip užtikrinti veiklos tęstinumą - naujasis viešasis valdymas

Prof. dr. Andrius Stasiukynas kartu su lekt. dr. Aušra Šukvietiene, lekt. Justinu Staliūnu) konferencijoje pristatė pranešimą „Viešojo sektoriaus institucinės sąrangos dizainas: veiksniai ir tendencijos”. Kaip pagrindines priežastis, trukdančias užtikrinti veiklos tęstinumą ir efektyvų darbą, mokslininkai įvardija aiškios sistemos trūkumą, kaip turėtų būti paskirstomos funkcijos tarp valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus įstaigų, bei nėra apibrėžta, kas yra viešojo sektoriaus įstaigoms nebūdingos funkcijos. Ekspertai teigia, kad norint užtikrinti efektyvią, nepertraukiamą viešojo sektoriaus veiklą, būtina išgryninti funkcijas. Viešojo sektoriaus įstaigoms pavedamos funkcijos nėra formuluojamos kaip konkreti priskirta veikla. Taip pat viešąsias paslaugas administruojančios viešojo sektoriaus įstaigos neidentifikuoja savęs kaip viešosios paslaugos administratorių. Dar viena problema, trikdanti nuoseklų darbą, tai nepakankamai aiški dalyvavimo formuojant valstybės politiką apibrėžtis. Ekspertai teigia, kad, siekiant eliminuoti NVV trūkumus, skatinamas skaitmenizuotasis valdymas, valdymas paremtas viešąja verte, bendradarbiaujantis valdymas, kuris taip pat žinomos kaip Naujasis viešasis valdymas. Būtent šios idėjos įvardijamos kaip paskutinio dešimtmečio reformų varikliai.

Konferencijos vaizdo įrašą ir visus pranešimus galima peržiūrėti  LR Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.