Per pastaruosius metus metus švietimo sistema išgyvena itin sparčios kaitos, naujų iššūkių laikotarpį. Jis kelia naujus reikalavimus ir asmeniui, ir visuomenei, kartu – ir juos ugdančiai švietimo sistemai. Keičiasi požiūris į švietimą, švietimo sistemos dalyvių vaidmenys, sprendimų pagrindimo ir priėmimo procesai. Visuomenės lūkesčiai švietimui dar labiau didėja. Todėl svarbu stiprinti švietimo galias, tobulinti valdymo procesus, kad sparčios kaitos sąlygomis švietimo sistema ne tik sklandžiai funkcionuotų, bet ir sudarytų sąlygas visuomenei sėkmingai vystytis.
Dalyko tikslas – suteikti studentams teorinių ir praktinių žinių, įgalinančių kritiškai analizuoti įvairius švietimo valdymo klausimus nacionaliniame, savivaldybių ar instituciniame lygmenyje; lavinti analitinius gebėjimus, leidžiančius vertinti ir pagrįsti švietimo sprendimus; ugdyti studentų komunikacinius, savarankiško ir komandinio darbo gebėjimus, reikalingus kuriant ir stiprinant kokybės ir pasitikėjimo kultūrą švietimo bendruomenėje.
Švietimo valdymo modelių studijų dalykas apima šias pagrindines temas:
Viešojo valdymo modelių požymiai švietimo sektoriuje. Kokie tradicinio, vadybinio, demokratinio valdymo požymiai būdingi švietimo sistemai ir kokiomis sąlygomis jie (ne)pasiteisina? Kokias pasekmes turi požiūris į švietimą viešojo intereso, viešųjų gėrybių kontekste?
Švietimo valdymo sistema ir dalyviai. Švietimo decentralizacija ir (re)centralizacija. Koks yra vietos savivaldos vaidmuo švietimo valdyme? Mokyklų autonomiškumas: tikslai ir formos.
Švietimo įstaigų tinklo organizacinė struktūra. Kokie yra švietimo įstaigų tinklo formavimo principai? Kokia yra konkuravimo ar/ir bendradarbiavimo tarp švietimo įstaigų patirtis ir nauda? Kaip veikia formali ir neformali tinklaveika?
Lyderystė mokykloje. Lyderystės samprata, lyderystės ir vadybos santykis, lyderystės mokslo raida. Lyderystė mokykloje: tendencijos, problemos, globalios perspektyvos
Sprendimų priėmimas. Dalyviai ir procesai. Kas dalyvauja srendimų svarstyme, alternatyvų paieškoje, sprendimų priėmime? Kaip priimami sprendimai? Koks politikų ir biurokratų sąveikos poveikis švietimo sprendimams? Kuo grindžiami švietimo sprendimai?
Stebėsena ir priežiūra. Atskaitomybė ir veiklos vertinimas. Kokie yra stebėsenos ir priežiūros tikslai ir uždaviniai? Švietimo stebėsenos principai, etapai, rodikliai. Atskaitomybės švietimo sistemoje raiška.
Švietimo valdymas: globalios ir nacionalinės tendencijos.
Dalyko temų dėstymą sudarys teorinės paskaitos, praktikos analizė bei diskusijos su kviestiniais praktikais ir ekspertais.
Dalyko dėstytoja – prof. dr. Jolanta Urbanovič, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorė, 2019-2020 metais ėjusi Švietimo, mokslo ir sporto viceminstrės pareigas, turinti vadybinės ir pedagoginė patirties įvairiose švietimo pakopose. Profesorė yra publikavusi dešimtis straipsnių recenzuojamose tarptautinėse mokslo žurnaluose, yra dalyvavusi ir vadovavusi tarptautiniams bei nacionaliniams mokslo ir taikomiesiems projektams švietimo politikos ir vadybos srityse.
Reikalavimai pretendentams:
- Baigę pirmosios pakopos verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės universitetines bakalauro studijas;
- Tokiu atveju, kai esate baigę kitos krypties bakalauro studijas, tuomet reikės papildomai išlaikyti reikalingus vadybos dalykus;
- Motyvacinis laiškas arba pokalbis, pretendentas renkasi pats.
Dalyvių skaičius yra ribotas. Modulio kaina – 270 Eur
REGISTRACIJA IR KONSULTACIJA iki 2021 kovo 2 d.: Švietimo ir mokslo programos vadovė dr. Barbara Stankevič, el. p.: barbara@mruni.eu