„Elsevier“ fondo, Europos moterų rektorių asociacijos (EWORA) ir „Science|Business“ paskelbė tinklalaidės „Breaking the Glass Ceiling“ (liet. „Pramušant stiklo lubas“) seriją, kad savo patirtimi pasidalytų 15-os Europos žinomų universitetų rektorės ir savo pavyzdžiu įkvėptų moteris siekti lyderystės akademiniame sektoriuje.
Viena iš tinklalaidėje kalbintų rektorių – Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė papasakojo, kaip nuosekliai ėjo akademiniu keliu, kol jai buvo patikėtas aukščiausias šio universiteto postas, ir pateikė įžvalgas apie lyčių lygybę akademiniame sektoriuje. Prof. dr. I. Žalėnienė taip pat yra Europos rektorių asociacijos (EWORA) Direktorių tarybos narė, Tarptautinės universitetų asociacijos (IAU) viceprezidentė, Europos reformų universitetų asociacijos (ERUA) Rektorių tarybos viceprezidentė, Lietuvos rektorių konferencijos (LURK) viceprezidentė.
MRU rektorė pastebėjo, kad jei prieš šešerius metus Lietuvos valstybinių universitetų sektoriuje nebuvo nė vienos moters rektorės, tai dabar jos sudaro 35 proc. – iš 11 universitetų 4-iems vadovauja moterys. Anot jos, statistika rodo, kad Lietuvoje universitetų lygmeniu turime gana subalansuotus skaičius kalbant apie įvairias pareigas užimančias moteris, tačiau STEM disciplinose moterų dalis mažesnė. Nors moterims mūsų šalyje nėra teisinių kliūčių užimti aukštas pareigas ir gauti vienodus atlyginimus su vyrais, tačiau situacija įvairiuose universitetuose, ypač techninės pakraipos, skiriasi.
MRU lyčių lygybės srityje dabar yra visiškai subalansuotas: moterys sudaro daugiau nei 50 proc. universiteto personalo, taip pat ir aukščiausiose akademinėse yra moterų – prorektorė, dekanės, institutų direktorės.
Prof. I. Žalėnienė atkreipė dėmesį, kad tarp vyresnės kartos akademikų ar administracijos darbuotojų dar yra likusių stereotipų, tačiau tam turėjo įtakos 50 metų trukusi sovietine okupacija, nes Lietuva atkūrė Nepriklausomybę tik 1990 metais.
„Vyresnioji karta neturėjo intensyvaus mobilumo ir aukštojo mokslo galimybių užsienyje“, – sakė prof. dr. I. Žalėnienė. – „Erasmus“ programa ir kitos mobilumo galimybės leido mūsų jaunajai kartai keistis. Ir dabar vyksta visuomenės transformacija – kasmet matau vis mažiau stereotipinių situacijų ne tik aukštajame moksle, bet ir vidurinėse, pagrindinėse mokyklose, mokytojų kompetencijų ugdyme. Taip pat dirbame su platesne visuomene, ypač su tėvais ir mokytojais, sąveikaudami dėl stereotipų vengimo mokymo ir mokymosi aplinkoje. Tai nuolatinis gerosios patirties, lyginamosios patirties tarp šalių, tarp institucijų procesas, kuris kasmet duoda vis geresnių rezultatų.“
Paklausta, kokios būtų jos rekomendacijos, kad akademiniame sektoriuje iš tiesų būtų pasiekta lyčių lygybė, MRU rektorė atsakė: „Labai svarbus žingsnis buvo lyčių lygybės planų sukūrimas programoje „Horizon Europe“. Beveik visos institucijos, norinčios dalyvauti didžiausioje Europos bendrojoje programoje, priėmė ir patvirtino lyčių lygybės planus institucijose. Tačiau dar daug reikia nuveikti įgyvendinant šiuos planus. Mes bendradarbiaujame už institucijos ribų tarptautiniu mastu, matome daug skirtumų, ypač paramos padaliniuose, investuojant laiką ir finansinius išteklius į institucijų struktūras, kurios yra atsakingos už lyčių lygybės aspekto integravimą, stebėseną, lyginamąją analizę ir akademinės aplinkos gerinimą“.
”Mano pasiūlymas būtų sukurti tam tikrus fondus ir konkrečias priemones, kuriomis būtų remiamas realus praktinis įgyvendinimas ir dalijimasis gerąja patirtimi ne tik Europos Sąjungos akademiniuose sektoriuose, bet ir už jos ribų”, sakė prof. dr. I. Žalėnienė, akcentuodama, kad už ES ribų yra šalių, kuriose žmogaus teisė į mokslą yra sunkiai įgyvendinama.
„Manau, kad turime daug kuo pasidalyti su kitomis šalimis. Tai mūsų pareiga, tai mūsų misija visuomenei“, – sakė MRU rektorė.
„Kai kalbame apie moterų lyderystę, pabrėžiame lyderystės kokybę, bet pirmiausia reikia būti profesionalia, kompetentinga specialiste. O tada turėti drąsos žengti akademinės karjeros laiptais“, – sakė MRU rektorė, linkėdama jaunajai būsimų akademikų kartai atverti savo protą, širdį ir žinoti, kad teks daug dirbti. – „Nebijokite prisiimti atsakomybės, o sėkmė siekiant akademinio statuso ateis kartu su jūsų rezultatais“.
Naujausioje tarptautinio mokslo ir verslo fondo „Elsevier“ parengtoje pasaulinėje lyčių lygybės ataskaitoje teigiama, jog, nepaisant bendro moterų skaičiaus didėjimo visose mokslo srityse, lyčių lygybė yra didesnė tarp jaunesnių tyrėjų, tačiau aukščiausiame lygyje ji mažėja.
Europos Komisijos remiamos programos SHE (Safety, Health, Environment) 2021 m. duomenys tik patvirtina šį skirtumą ir pabrėžia, kad moterys yra nepakankamai atstovaujamos aukščiausiuose akademiniuose postuose. Europos lygmeniu nuo 2015 m. iki 2018 m. visu etatu dirbančių profesorių-moterų procentinė dalis padidėjo tik šiek tiek – nuo 24,1 proc. iki 26,2 proc., tuo metu vyrai dvigubai dažniau užimdavo panašaus lygmens pareigas.
Europos universitetų asociacija (EUA) – didžiausia universitetų asociacija Europoje – praėjusiais metais paskelbtoje ataskaitoje atskleidė, kad tarp jos 850 narių mažiau nei penktadalis universitetų vadovų yra moterys. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje ar Islandijoje, moterys sudaro daugiau kaip 41 proc. universitetų vadovų, o kitose, pavyzdžiui, Italijoje ir Čekijoje, mažiau kaip 10 proc. universitetų vadovauja moterys rektorės ar prezidentės. Nuo 2014 m. moterų prorektorių dalis padidėjo 24 proc., vis dėlto, jos sudaro mažiau nei trečdalį EUA narių prorektorių.
Tarptautinis tinklas „Science|Business" jungia universitetus, įmones, mokslinių tyrimų bei politikos organizacijas ir skatina šių sektorių bendradarbiavimą inovacijų plėtroje.
Pokalbio su MRU rektore prof. dr. I. Žalėniene galite klausytis čia:
https://sciencebusiness.net/article-list/breaking-glass-ceiling-conversations-women-leaders-academia
Taip pat:
LinkedIn:
https://www.linkedin.com/feed/update/urn:li:activity:7174351167894740992
Twitter/X:
https://x.com/scibus/status/1768589046656246099?s=20
Facebook: