Psichologinis atsparumas vyresniajame amžiuje yra opi visuomenės problema, kurią aktualu tyrinėti ir plėsti žinias tiek moksliniu, tiek profesiniu ir visuomeniniu lygmeniu. Kol kas ši tema psichologijos mokslų atžvilgiu mažai ištirta, tad Joanos Butėnaitės-Switkiewicz podoktorantūros stažuotės projektu „Vyresnio amžiaus asmenų psichologinis atsparumas: raiška ir patirtys iššūkių akivaizdoje“, kuris laimėjo Lietuvos mokslo tarybos finansavimą (Nr. S-PD-22-60), bandoma užpildyti esamą spragą.

Pasak mokslininkės, atsparumo senstant ugdymas tampa pagrindiniu asmenų, šeimų ir visuomenės prioritetu. Įvairūs mokslininkai pabrėžia vyresniojo amžiaus asmenų atsparumo tyrimų trūkumą ir sėkmingo senėjimo svarbą. Tyrimai rodo, kad vyresniojo amžiaus žmonių atsparumo lygis yra toks pat arba didesnis nei jaunesnių žmonių. Tačiau neaišku, koks vyresniojo amžiaus asmenų psichologinis atsparumas yra buvusiose posovietinėse šalyse (tokiose kaip Lietuva), kurios  patyrė įvairių politinių ir socialinių pokyčių ir kurių pragyvenimo lygis yra žemesnis už Europos vidurkį.

Projekto autorės teigimu, asmeninė vyresniojo amžiaus žmonių perspektyva padeda giliau suprasti ir įsigilinti į problemą bei atskleidžia, kaip jie susiduria su iššūkiais ir įgyja atsparumą. Todėl šio mokslinio darbo tikslas – atskleisti vyresniojo amžiaus žmonių psichologinio atsparumo raišką ir patirtį susidūrus su iššūkiais.

Pasirinktas mišraus tyrimo dizainas, susidedantis iš kiekybinio ir kokybinio tyrimo. Kiekybinio tyrimo metu psichologinis atsparumas, jo veiksniai tiriami remiantis reprezentatyvia 18+ amžiaus grupių imtimi, siekiant nustatyti ir palyginti vyresniojo amžiaus asmenų psichologinio atsparumo lygį ir jo veiksnius su kitomis suaugusiųjų amžiaus grupėmis.

Numatoma atlikti kokybinį tyrimą, kurio metu iš įvairių vyresniojo amžiaus žmonių (60 m. ir vyresnių) bus paimti interviu, siekiant atskleisti jų patirtį, išteklius ir veiksnius, turinčius įtakos jų psichologiniam atsparumui susidūrus su sunkumais, ir suformuoti teoriją apie vyresniojo amžiaus žmonių psichologinį atsparumą iššūkių akivaizdoje.

Gauti rezultatai prisidės prie priemonių, galinčių padėti stiprinti atsparumą senstant, vystymo bei paskatins asmens stiprybėmis pagrįstų intervencijų plėtrą tiek individualiu, tiek bendruomenės lygiu.

Projektas įgyvendinamas 2022–2024 metais Mykolo Romerio universitete, Mokymosi visą gyvenimą laboratorijoje. Mokslinio darbo vadovė – prof. doc. Irena Žemaitaitytė.