Trečiąjį gegužės penktadienį Lietuvoje minima Vaiko diena – tai proga susimąstyti apie vaikų gerovę ir mūsų atsakomybę už jų ateitį. Tai priminimas, kad kiekvienas vaikas turi teisę į meilę, rūpestį ir kokybišką švietimą. Ikimokyklinis amžius žmogaus gyvenime yra ypatingas, nes būtent šiuo tarpsniu vystosi svarbiausios asmenybės savybės, suvokimo, mąstymo, bendravimo ypatybės. Dėl to šiuo laikotarpiu vaikui itin svarbu dėmesinga suaugusiųjų – tėvų ir pedagogų – pagalba.

Apie ikimokyklinio ugdymo reikšmę kalbamės su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Sūduvos akademijos (SUA) programos „Ikimokyklinio ugdymo pedagogika“ lektore Edita Vosyliene.

– Kokiomis priemonėmis pedagogai ir švietimo institucijos gali užtikrinti, kad kiekvienas vaikas ugdymo įstaigoje jaustųsi saugus, išgirstas ir vertinamas?

– Pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, vaikai yra aktyvūs ugdymo turinio ir proceso kūrimo dalyviai, įsitraukiantys, atliepiantys, siūlantys ir taip dalyvaujantys su jų ugdymu susijusiuose sprendimuose. Vaikų reagavimo į situacijas stebėjimas, įsiklausymas į jų nuomonę padeda mokytojui geriau suprasti momento čia ir dabar poreikius ir jais grįsti ugdymo procesą.

Kita svarbi priemonė – įtrauki ugdymo aplinka, pritaikymas, mokymosi priemonių individualizavimas sudaro sąlygas kiekvienam vaikui dalyvauti ugdymo procese pagal savo gebėjimus.

Pedagogai nuolat kviečiami kelti kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, supervizijose, dalintis patirtimi komandose, seminaruose. Kuriama įtraukios ir besimokančios institucijos kultūra, kur vaikų gerovė tampa visos bendruomenės atsakomybe. Taip pat praktikuojamas reguliarus, atviras bendravimas su tėvais, grindžiamas pasitikėjimu ir lygybe.

– Būsimieji pedagogai ruošiami ilgametes mokytojų rengimo tradicijas turinčioje SUA. Kuo išsiskiria studijų programa „Ikimokyklinio ugdymo pedagogika“, kokios pagrindinės jos ypatybės?

– Ši studijų programa yra paremta viena populiariausių profesinio bakalauro studijų programų SUA „Vaikystės pedagogika“ principais ir MRU mokslininkų patirtimi. Programa parengta bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais: studentams sudaroma galimybė atlikti tarptautinę praktiką, į dėstomus dalykus integruoti užsienio lektorių dėstomi moduliai.

Itin patrauklus yra studentų praktinių gebėjimų ugdymui taikomas patirtinis mokymasis Marijampolės regioninio STEAM atviros prieigos centro (STEAM centras) laboratorijose. Tokiu būdu studentai jau studijų metu įgyja kompetencijų kokybiškai suplanuoti ir organizuoti nuoseklų, sistemingą, integralų patirtinį ugdymą. Remiantis AIKOS pateiktais duomenimis, nei viena Lietuvos aukštoji mokykla, vykdanti ikimokyklinio ugdymo programą, šių išskirtinumų neturi.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos programoje atsispindi visuminis, įtraukus, žaidimu ir patirtine veikla grindžiamas ugdymo procesas, vaikų raidos ir ugdymo dermės sąsajų suvokimas siejasi su studijų rezultatais, praktiniu studentų rengimu. Itin didelis dėmesys skiriamas šeimos ir mokyklos partnerystės kompetencijų ugdymui.

– Įtraukiojo ugdymo principai tampa vis aktualesni. Kiek dėmesio šiai temai skiriama programoje ir kaip būsimi pedagogai rengiami dirbti su įvairių gebėjimų vaikais?

– Programa tikslingai orientuota į būsimųjų pedagogų parengimą įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, universalaus dizaino mokymuisi principai, kuriais siekiama užtikrinti visų vaikų poreikius, realizuojami visuose studijų dalykuose, profesinės veiklos praktikose, refleksijose. Pedagogais rengiant studentus pabrėžiamas gebėjimas spręsti problemas ir teikti profesionalią švietimo pagalbą.

– Kokį vaidmenį programoje atlieka praktinis mokymasis, ypač STEAM centro laboratorijose?

– Šiuolaikinėje pedagogikoje atgimsta patyriminis ugdymas. Jis atliepia vaikų prigimtinius poreikius, skatina jų savarankiškumą. Mokomoji medžiaga yra orientuota ne tik į jos  suvokimą, bet ir patirtinius procesus, išbandant per pojūčius bei siejant šią medžiagą su savo emocine būsena bei karjeros perspektyva. Šioje programoje prie alternatyviai pasirenkamųjų dalykų yra siūlomas ir „Karjeros ugdymas vaikystėje“.

Patyriminis ugdymas STEAM centro laboratorijose apima integralų, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantį vaikų gebėjimų ugdymą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kontekste. SUA studentai turi unikalią galimybę studijuoti gamtamokslinio ugdymo dalykus praktiniuose laboratoriniuose užsiėmimuose ir stebėti į centrą atvykstančių vaikų kūrybiškumo rezultatus bei didaktinius momentus.

– Kokius šiuolaikinius ugdymo metodus taikote programoje, siekiant atliepti tiek vaikų poreikius, tiek ugdymo sistemos keliamus iššūkius?

– Studijų programa yra taikomojo pobūdžio, orientuota į praktinę ikimokyklinio ugdymo pedagogo veiklą ir pasižymi įvairiapusiu požiūriu į rengiamą specialistą, paremtą teikiamų studijų dalykų tarpdiscipliniškumu bei novatoriškumu. Lektoriai naudoja tokius studijų metodus kaip įtraukiančioji paskaita, į probleminius aspektus orientuotas dėstymas, diskusijos, atvejo analizės, įvairūs refleksijos metodai, vaidmenų žaidimai, situacijų modeliavimas, simuliacijos, tiriamuoju darbu pagrįsti metodai, supervizijos, patirtinis mokymas, problemų sprendimas ir kt.

Studentų pasiekimų vertinimo metodai parenkami atsižvelgiant į dalyko pobūdį ir siekiamus gebėjimus. Teorinių žinių vertinimui taikoma: žodinė apklausa, testai su atvirais ir uždarais klausimais, atvejų analizė, projektų ir pranešimų rengimas bei pristatymas, minčių žemėlapiai, palyginimas, sugretinimas ir kt. Praktiniams įgūdžiams vertinti naudojami: kompetencijų aplankas, stebėjimas ir atvejo analizė, veiklos tyrimas ir jo pristatymas, refleksijos, praktikos ataskaitos, simuliacijos, teorinis modeliavimas, praktinių situacijų sprendimas ir kt.

Tokie vertinimo būdai atitinka studijų programos tikslą – rengti kompetentingus ikimokyklinio ugdymo pedagogus, suprantančius vaikystės fenomeno kaitą šiuolaikinėje globalioje multikultūrinėje visuomenėje, gebančius organizuoti kokybišką vaikų ugdymą bei kuriantį inovatyvias jo ugdymo galimybes daugialypėse aplinkose, plėtojantį partnerystę su šeima, kūrybiškai interpretuojantį kultūros tradicijas.

– Kokios yra studentų praktikos galimybės ir kaip jos padeda įgyvendinti studijų programos tikslus bei pasirengti realiam pedagoginiam darbui?

– Studijose didelis dėmesys skiriamas pedagoginei praktikai. Ji pradedama antrame semestre kaip „Pedagoginė stebėtojo praktika“, kuri orientuota į galimybę susipažinti su įvairiomis vaikų ugdymo įstaigomis, jų struktūra, darbo sąlygomis, ugdymo proceso organizavimu, skirtingais ugdymo modeliais, pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams teikimu.

Trečiame semestre vykdoma „Pedagoginė asistento praktika“, kurios metu studentams sudaroma galimybė įsijungti į mokytojo vadovaujamą ugdomąją veiklą.

Kitos – „Savarankiška pedagoginė praktika“ ir „Reflektyvioji pedagoginė praktika“ yra orientuotos į studento įgalinamą organizuoti ugdomąsias veiklas. Praktikų metu taip pat siekiama studentams sudaryti galimybę ugdytis konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, taikant profesinės etikos, įtraukties, pagarbos asmens teisėms nuostatas, atlikti pedagoginės veiklos tyrimą ir reflektuoti savo pedagoginę patirtį.

– Galiausiai, kaip ši studijų programa padeda būsimiesiems pedagogams pasiruošti dirbti nuolat kintančioje švietimo aplinkoje ir prisitaikyti prie šiuolaikinių iššūkių?

– Identifikuojant programos poreikį, bendradarbiauta su MRU SUA socialiniais partneriais. Jie išsakė pasiūlymus, kurie suponavo aktualius programos akcentus: plėtoti parengimą darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, stiprinti studentų skaitmenines kompetencijas ir komandinio darbo gebėjimus, daugiau dėmesio skirti asmeninei pedagogo lyderystei ugdyti.

Studijų procese taikomi interaktyvūs dėstymo ir studijavimo metodai: interaktyvūs žaidimai, įvairios žaidimų platformos, vaizdo įrašai ir analizė, skaitmeniniai įrankiai, STEAM inovacijos, įvairių programėlių taikymas. Metodų įvairovė plėtoja studijuojančiųjų gebėjimą bendradarbiauti, bendrauti, dirbti komandoje ir jai vadovauti, taip pat pasiruošti pedagoginei veiklai. Juk kūrybiškas ir atsakingas pedagogas ugdančioje partnerystėje auga kartu su vaikais ir jų tėvais.