Naujienos

9 gegužės, 2022
MRU vykusioje mokslinėje konferencijoje „Psichikos sveikatos iššūkiai ir galimybės: tarpdisciplininis požiūris“ – išskirtinis dėmesys psichologinėms subtilybėms
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas
Įvykis
Universitetas
Bendruomenė

Lietingą gegužės 6 dieną (penktadienį) į Mykolo Romerio Universitete (MRU) vykusią, Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) Psichologijos instituto organizuotą mokslinę konferenciją „Psichikos sveikatos iššūkiai ir galimybės: tarpdisciplininis požiūris“ susirinko nemažai entuziastų, siekiančių praturtinti savo žinias apie psichologinės sveikatos subtilybes. Laimei, šį smalsumą patenkinti buvo pasiruošę MRU Psichologijos instituto dėstytojai, kurių pranešimai leido pažvelgti į psichinę gerovę iš įvairiausių perspektyvų.

Pirmasis dokt. Gustės Gramaglios pranešimas apėmė daugumą didžiausių šių dienų emocinių iššūkių, tame tarpe ir pandemijos aktualijas bei tai, kaip ši situacija paveikė mūsų įprastą kasdienybę, socialinį/profesinį/emocinį gyvenimą. Pranešimas taip pat buvo turtingas praktinių patarimų apie tai, kokiais būdais būtų galima įveikti kilusius psichologinius iššūkius.

Prof. dr. Danieliaus Serapino pranešimas, kaip ir turbūt reikėjo tikėtis, nutiesė aiškų kelią „nuo neurobiologijos iki psichologijos“ bei leido efektyviai ir lengvai pagilinti žinias apie gyvensenos ir genetikos svarbą kompleksiškuose depresijos mechanizmuose. Profesorius, pristatydamas naujus genetikos mokslo atradimus, leido klausantiems dar giliau suvokti kaip stipriai su mūsų psichine sveikata yra susijusi mūsų genetika, gyvenimo būdas bei aplinka.

Doc. dr. Rūta Pukinskaitė išsamiai pasigilino į labai aktualią temą, susijusią su studentų patiriamu stresu, jo poveikiu jų sveikatai bei emocinei būklei. Pranešimo metu nemažai dėmesio skirta specifiniams stresoriams, su kuriais susiduria būtent studentai. Be to, labai ryškiai buvo pabrėžta idėja apie tai, kad studentų perdėto streso „normalizavimas“ yra iš tiesų labai kenksmingas jų sveikatai. Tikėtina, jog ši pranešimo idėja buvo ypatingai naudinga visiems konferencijoje dalyvaujantiems studentams.

Dr. Laura Vencė savo pranešimo metu, remiantis neurocheminiu pagrindu, paaiškino auditorijai subtilius būdus, kaip tam tikras mokytojo elgesys gali paveikti mokinius, jų mokymosi motyvaciją bei, aplamai, jų savijautą. Šis pranešimas, be abejo, buvo naudingas visiems konferencijoje dalyvaujantiems pedagogams.

Po trumpos pertraukos, tęsdama temą apie veiksnius, keliančius riziką nepilnamečių psichikai, prof. dr. Jolanta Sondaitė aptarė skyrybų žalą vaiko psichikai, kuri, pasirodo, pagal savo intensyvumą yra prilyginama emociniam smurtui. Nemažai dėmesio skirta nepatenkintiems vaikų saugumo bei artumo su abejais tėvais poreikiams tėvų skyrybų metu. Pranešimas taip pat buvo praturtintas praktiniais intervencijos pavyzdžiais, leidžiančiais realiau įsivaizduoti psichologo vaidmenį tokiose situacijose.

Savo pranešimo metu dr. Oksana Malinauskienė iškėlė dar vieną itin aktualią temą: paauglių lytinio tapatumo problematiką. Buvo aptariama, kokie psichiniai sunkumai kyla, esant problemoms lytinio tapatumo klausimuose, tame tarpe lytinė disforija, nepasitenkinimas kūnu ir jo įvaizdžiu, baimė dėl aplinkinių įvertinimo, elgesio bei emociniai sunkumai, paauglių vienišumas, šeimos/bendraamžių atstūmimas, patyčios ir pan. Be to, pranešimo metu atkreiptas dėmesys į šios problemos tyrimo sunkumą, kilusį dėl tam tikrų nusistovėjusių šalies normų. Taigi, dr. Oksanos Malinauskienės pranešimas be abejo privertė susimąstyti ne vieną klausantį.

Dokt. Rūta Barkauskaitė taip pat iškėlė problemą, apie kurią, iš esmės, yra šnekama gana retai – negatyvus alopecija sergančių žmonių savęs vaizdas. Pranešimo dėka auditorija turėjo šansą pasigilinti į subjektyvius ligos paveiktų žmonių išgyvenimus, susijusius su savęs identifikacija/vaizdu, stereotipų ir visuomenės grožio standartų bei ligos stigmatizacijos neigiamą poveikį ligos paveiktų žmonių socialiniam gyvenimui ir psichikos sveikatai.

Dokt. Aušra Sirevičiūtė savo pranešimu paskatino klausančiuosius pasigilinti į nevaisingumo patirtį iš moteriškos perspektyvos. Ši patirtis buvo pristatyta kaip krizinis išgyvenimas, sukeliantis nemažai papildomų sunkumų, susijusių su tarpusavio santykiais, savęs vaizdu, kaltės jausmu, izoliacija nuo artimųjų, prisitaikymu prie pokyčių ir įsisąmoninimo, jog moteris negalės tapti motina. Savo pranešimo pabaigoje dokt. A. Sirevičiūtė taip pat paragino klausančiuosius būti jautriems ir atidiems pasirenkant žodžius komunikuojant su moterimis, išgyvenančiomis minėtą patirtį.

Paskutinis dr. Neringos Bagdonaitės pranešimas iškėlė komplikuotą priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo problematiką. Daug dėmesio skirta išsamiai subjektyvaus patyrimo analizei, apimančiai iliuzinius savęs, savo aplinkos bei kitų vaizdą, priklausomybės nuo alkoholio poveikį jausmams, bejėgiškumo jausmo išgyvenimui, galios siekio paradoksalumui ir kitiems priklausomų moterų išgyvenimams bei patirtims.

Pristatymų ir temų apmąstymams – apstu. Susirinkusi itin jauki auditorija sukūrė saugią ir komfortišką erdvę diskusijoms ir klausimams, kurių nepritrūko nei pranešimų metu, nei po jų. Šių metų mokslinė konferencija atnešė nemažai naudos kiekvienam dalyviui, prisidėjo prie dalyvaujančių akiračio praplėtimo bei leido po ilgos pertraukos vėl pajusti šių susibūrimų naudingumą.

O mums, studentas savanoriams, buvo be galo malonu, nors ir minimaliai, prisidėti prie konferencijos įgyvendinimo bei tokiu būdu dalyvauti universiteto gyvenime.

Dėkojame už galimybę ir pasitikėjimą.

Informaciją pateikė MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Psichologijos bakalauro studijų programos 3 kurso studentė Justyna Roževič.

Nuotraukų autorius - MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Psichologijos bakalauro studijų programos 3 kurso studentas Nedas Mockevičius.