Pasauliniame labiausiai cituojamų mokslininkų sąraše - Paulo Alexandre De Silva Pereiros pavardė. Mokslininkas iš Portugalijos jau ne vienerius metus gyvena ir dirba Lietuvoje - yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorius ir Aplinkos valdymo laboratorijos vadovas. Kasmetiniame „Highly Citated Researchers 2020“ paskelbtame sąraše P. Pereira atsidūrė tarp 1 proc. labiausiai pasaulyje cituojamų savo tyrimų srities mokslininkų.
Paulo, pasiektas rezultatas – jūsų ilgo mokslinio kelio įvertinimas. Kokia buvo jūsų mokslinių tyrinėjimų pradžia?
Mokslininko gyvenimas yra nesibaigiantis maratonas – sunki kelionė, gausi pralaimėjimų ir pergalių. Prieš laimint, būtina žinoti, kaip priimti nesėkmę. Pastarasis laimėjimas, kaip labiausiai pasaulyje cituojamo mokslininko, daugelio metų nuoseklaus ir nepertraukiamo darbo tame pačiame tyrimų lauke, įvertinimas. Mano karjeros pradžia buvo kupina iššūkių. Persikėliau į kitą šalį (daktaro disertaciją apgyniau Barselonos universitete), finansiniai ištekliai buvo menki. Laimei, turėjau galimybę mokytis iš kelių nuostabių man vadovavusių tyrėjų. Turėjau puikią mokyklą, tai yra kertinis sėkmės elementas doktorantui. Atvykus į Lietuvą susidūriau su sunkumais, daugelis durų buvo uždarytos. Kantrybė, atkaklumas, nuoseklumas, sunkus darbas, geri užmegzti ryšiai ir puiki komanda - o maniškė yra geriausia, kokią tik aš galėjau turėti, aš juos labai myliu - yra raktas į sėkmę.
Atliekate daug pažangių mokslinių tyrimų aplinkosaugos srityje. Koks jums pačiam svarbiausias mokslinės veiklos rezultatas?
Negalėčiau teigti, kad vieni tyrimai ir atradimai yra vienaip ar kitaip pranašesni už kitus. Rezultatus esu linkęs vertinti ilgalaikėje perspektyvoje. Mano komanda ir aš kaupiame esmines žinias, būtinas tvarios visuomenės gyvenimui ir apie tai, kaip geresnė aplinka gali stiprinti žmonių gerovę. Toks mūsų galutinis tikslas. Visada pabrėžiu gyvenimo harmonijoje su gamta svarbą. Visa tai reikalauja labai didelių mano ir komandos pastangų. Esame orientuoti į puikų rezultatą ir aukščiausią kokybę. Mūsų tyrimų aktualumas ir reikšmingumas – nenuginčijami. Taip pat nepaprastai svarbu, kad gaunami tyrimų rezultatai turi stiprų socialinį poveikį. Siekiant prisidėti prie visuomenės ir aplinkos gerovės didinimo, būtinas bendras dialogas ir bendri sprendimai su politikos formuotojais, bei projektų su mokslininkų bendruomene, plėtimas.
Kaip atsiranda naujos aplinkosauginės mokslinės idėjos, kurios aktualios ir visam pasauliui?
Aktualios temos yra pamatinės: klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, didėjantis vartojimas, per didelis gamtinių išteklių naudojimas ir žemės degradacija. Šios temos sieja mus visus visame pasaulyje ir kyla iš to, kaip mes, žmonės, suvokiame gamtą, kaip naudojame jos resursus.
Skiriu labai didelę reikšmę švietimui. Žinutė, kaip gyventi tvariai, privalo pasiekti studentus ir visuomenę. Akademikai yra atsakingi už mokslinės informacijos pateikimą suprantamai žmonėms, naudojantiems šias žinias kasdieniame gyvenime.
Dėl COVID-19 mokslo reikšmė tik sustiprėjo. Kaip aukštasis mokslas gali prisidėti prie sprendimų, susijusių su pandemija, aplinkosauga?
COVID-19 dar kartą įrodė mokslo naudą visuomenei. Be patikimų, tvirtų ir nuoseklių mokslo tyrimų kova su šia pandemija būtų neįmanoma. Tai labai aiškus signalas vyriausybėms nenuvertinti mokslo rezultatų ir tyrimų, reikšmingai vertinti jų svarbą visuomenės naudai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad situacija, kurioje gyvename, sustiprino mokslo svarbą. Aukštojo mokslo institucijų atsakomybė yra labai didelė. Universitetų sukauptos žinios, atlikti moksliniai tyrimai yra svarbūs ne tik norint suprasti, kaip galime apsisaugoti nuo COVID-19, bet ir reikšmingi mokantis gyventi šioje situacijoje. Aukštojo mokslo įstaigos yra atsakingos už aukščiausio lygio specialistų (pvz., slaugytojų ir gydytojų) parengimą pirmosioms kovos su pandemija linijoms, be to, pateikdamos naujas žinias, atlikdamos tyrimus prisideda prie aukščiausio lygio specialistų tobulinimo.
Mokslo populiarinimas Lietuvoje – kokių problemų ir perspektyvų pastebite Jūs?
Turėčiau pasakyti, kad Lietuva turi puikių mokslininkų ir pateikia nuostabių mokslo atradimų. Tai mane džiugina dirbant čia. Šalis nuosekliai stiprina lyderio pozicijas įvairių mokslų srityse ir čia labai svarbus naujosios kartos indėlis. Kaip mokslininkas, manau, kad labai svarbu palaikyti naująją kartą. Deja, pastebiu aiškios ir tikslingos komunikacijos tarp aukštojo mokslo ir valstybės institucijų trūkumą bei dažną nesusikalbėjimą. Bent jau aplinkosaugos srityje tai tikrai. Gedimino kalno tvarkybos istorija puikiai vainikuoja bendravimo trūkumą – sprendimai priimti be mokslinio pagrindimo. Ateities perspektyvos yra geros, tačiau turime kuo labiau skelbti ir rodyti, pristatyti visuomenei tarptautiniu lygmeniu kuriamo mokslo pasiekimus.
Kas Jus labiausiai žavi dirbant mokslo srityje?
Nuolatinis mokymasis, tobulėjimas, dalijimasis idėjomis ir žinių kūrimas. Kiekvieną diena prasideda aistra žinoti, atrasti ką nors naujo, tobulinti save ir savo komandą. Noriu, kad visi augtume kaip vienas.
Kokie yra Jūsų artimiausios ateities moksliniai planai ir tikslai?
Svarbiausias mano tikslas yra išlaikyti savo komandą. Jie yra visų pasiekimų siela. Noriu toliau bendradarbiauti su savo draugais ir kolegomis iš Australijos, JAV, Kinijos, Indijos, Kroatijos, Ispanijos ir daugelio kitų šalių. Tai taip pat yra raktas į sėkmę. Galiausiai, tęsti tai, ką darau. Jaučiu tvirtą Mykolo Romerio universiteto palaikymą ir tai yra esminė mano komandos pasiekimų dalis.
Dėkoju už pokalbį.