Naujienos

25 spalio, 2021
MRU mokslininkė dr. Daiva Penkauskienė: kritinis mąstymas ypač svarbi kompetencija aukštajame moksle
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas
Universitetas

Dažniausiai, kritinis mąstymas, kalbant apie aukštąjį mokslą, suvokiamas kaip kognityvinių asmens gebėjimų visuma, todėl ir studijų procese į tai kreipiamas didžiausias dėmesys, bet nuostatos ir vertybės – yra ne mažiau svarbios. Todėl mes teigiame, kad kritinio mąstymo kompetencija turėtų būti traktuojama kaip gebėjimų, nuostatų ir vertybių visuma, skiriant pakankamai dėmesio kiekvienam jos dėmeniui“, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė dr. Daiva Penkauskienė. Ji drauge su instituto mokslininkų komanda: prof. dr. Valdonė Indrašiene, doc. dr. Violeta Jegelevičiene, prof. dr. Odeta Merfeldaite, doc. dr. Jolanta Pivoriene, doc. dr. Asta Railiene, doc. dr. Justinu Sadausku ir dr. Natalija Valavičiene, atliko studijų atitikties darbo rinkoje aktualizuojamam kritinio mąstymo gebėjimų poreikiui tyrimą. Jis atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos projektą „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva“. Šis tyrimas buvo pristatytas ir VIII-ąjame edukacijos forume „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“. Forumą organizavo Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) kartu su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Mykolo Romerio universitetu. Pristatymo tema – „Kritinis mąstymas aukštojo mokslo studijose: kam ir kodėl?“

Kritinis mąstymas turi būti ugdomas kaip asmeninė, tarpasmeninė ir visuomeninė kompetencija

„Mokslinis tyrimas atskleidė, kad kritinis mąstymas dažniausiai atpažįstamas kaip asmeninis gebėjimas ir vertinamas individualiu lygmeniu. Tai yra akcentuojama vertė pačiam asmeniui – jo augimui ir tobulėjimui“, – teigė doc. dr. Daiva Penkauskienė ir pabrėžė, kad turi būti siekiama ugdyti kritinį mąstymą ne tik kaip asmeniui, bet ir kaip tarpasmeniniams santykiams ir visai visuomenei svarbią kompetenciją. Tyrimą atlikusi mokslininkų komanda siūlė: „studijų procese dažniau taikyti simuliacijomis paremtą mokymą ir mokymąsi, praktiniais pavyzdžiais iliustruoti kaip kritinis mąstymas prisideda ir gali prisidėti prie kitų gerovės, aktualių visuomenės problemų sprendimo, prie bendrojo gėrio kūrimo, o mokslinius tyrimus orientuoti į tarpasmeninės ir visuomeninės dimensijos vertingumo atskleidimą“, – doc. dr. Daiva Penkauskienė. Mokslininkų manymu, „svarbu, kad kritinis mąstymas nebūtų laikomas savitiksliu, nukreiptas vien tik į asmens protinių galių ugdymą ir lavinimą, bet būtų atskleista jo platesnė paskirtis ir vertė.“

Mokslinis tyrimas atskleidė kritinio mąstymo sampratos nevienalytiškumą ir turinio platumą. Anot doc. dr. Daivos Penkauskienės, „kritinis mąstymas yra dažnai laikomas geru mąstymu, aukštesnio lygmens mąstymu, strateginiu, kūrybiniu, moksliniu, problemų valdymo, išlaisvinančiu ir visokiu kitokiu. Kadangi stokojama aiškaus supratimo kas tai yra ir nesivadovaujama konkrečiomis koncepcijomis, visuomeninė kritinio mąstymo reikšmė lieka daugiau deklaratyvi, atsispindinti pavieniuose, dažniausiai dėstytojų, pasisakymuose. Tokiais atvejais dėstytojai jį sieja ne tik su studijų programų ar dalyko turiniu, bet ir su platesne aplinka, peržengiančia aukštosios mokyklos ribas. Tada kritinis mąstymas įgyja tartum aukštesnę dimensiją ir yra siejamas su demokratine, pilietine visuomene.“

Studijų procese svarbu apsibrėžti kas yra laikoma kritiniu mąstymu ir kaip jis bus ugdomas

MRU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad studijų programų ir studijų dalykų aprašai menkai atspindi kritinio mąstymo kompetenciją – kaip tokia ji labai retai minima, o aprašuose stinga kritinio mąstymo konceptualaus ir vieningo atvaizdavimo. Kritinis mąstymas dažniau minimas siekiniuose, bet vėliau nebeatsispindi galutiniuose rezultatuose, kritinio mąstymo ugdymo ir vertinimo metodai nėra aiškiai deklaruojami. Pačių dėstytojų teigimu, jie stokoja aiškios kritinio mąstymo sampratos ir kritinio mąstymo ugdymo patirties. Studentai tik numano, bet aiškiai nesupranta kada ir kaip jie yra mokomi kritinio mąstymo, nes, anot jų, „dėstytojai kritinio mąstymo neįvardija kaip studijų tikslo.“ Todėl MRU mokslininkai siekiantiems ugdyti kritinį mąstymą siūlo studijų aprašuose tikslingai apsibrėžti kas yra laikoma kritiniu mąstymu, kaip jis bus ugdomas ir kaip vertinamas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti stiprinamos ir nuolat atnaujinamos pačių dėstytojų didaktinės kritinio mąstymo kompetencijos.