Naujienos

26 kovo, 2021
MRU mokslininkai pristatė tikslinės kompleksinės pagalbos mokykloms teikimo modelį
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas

Mokyklos nuolat susiduria su pačiais įvairiausiais iššūkiais, kuomet tenka ieškoti sprendimų, padėsiančių pagerinti ne tik psichologinį klimatą mokykloje, tarpusavio santykius tarp mokinių, mokytojų ir administracijos, sklandesnį mokymosi procesą bei geresnius mokslo rezultatus. Vilniaus miesto savivaldybė ir Nacionalinė Švietimo agentūra kartu su MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto mokslininkų grupe: doc. dr. Gražina Čiuladiene, prof. dr. Valdonė Indrašiene, doc. dr. Violeta Jegelevičiene, prof. dr. Odeta Merfeldaite, doc. dr. Romas Prakapu, doc. dr. Asta Railiene  nuo 2017 metų inicijavo projektą „Tikslinė kompleksinė pagalba mokykloms“, kur jie atliko veiklų įgyvendinimo ir poveikio tyrimą bei sukūrė tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelį.

Tikslinės kompleksinės pagalbos mokykloms veiklų įgyvendinimo ir poveikio tyrimo tikslas - įvertinti tikslinės kompleksinės pagalbos mokykloms teikimą (veiklų planavimą ir įgyvendinimą, įvykdytų veiklų poveikį) bei numatyti kaip efektyviai organizuoti ir vykdyti tikslinę kompleksinę pagalbą mokykloms ateityje. Šiame projekte dalyvavo 17 atsitiktinai pasirinktų mokyklų, kurios nuo 2018 iki 2020 metų, dalyvavo projekto šiose projekto veiklose bei mokymuose apie efektyvią vadybą; mokymąsi skatinančią lyderystę ir bendradarbiavimą, pokyčių vadybą mokykloje, individualios mokinių pažangos sistemos mokinio, mokytojo ir mokyklos lygmenimis kūrimą; mikroklimato ir emocinės aplinkos gerinimą; mokytojų kompetencijų gerinimą ir mokinių gebėjimų ugdymą trijose srityse: teksto suvokimo (skaitymo) gebėjimų ugdymas, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymas bei mokytojų ir mokinių gamtamokslinių tyrimų gebėjimų gerinimas pasinaudojant eksperimentams ir tyrimams skirtomis ugdymo priemonėmis.

Kovo mėnesį, vyko projekto baigiamasis renginys, kurio metu buvo pristatyti projekto tyrimo rezultatai, dalyvavusių mokyklų atstovų grįžtamasis ryšys, pateiktas tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelis bei rekomendacijos projekto organizatoriams ir dalyviams.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad mokyklų bendruomenės, sužinojusios, kad joms siūloma kompleksinė pagalba skirtingai priėmė šį pasiūlymą,  išgyveno skirtingas emocijas ir nusiteikimą priimti siūlomą pagalbą.  Vis dėl to, dalyviai pažymėjo, kad dalyvaujant kompleksinės pagalbos mokykloms teikimo procese pasipriešinimą siūlomai kompleksinei pagalbai pakeitė pozityvus požiūris į teikiamą pagalbą kaip galimybę mokyklai tobulėti. Mokyklos teigiamai vertino teikiamą kompleksinę pagalbą dėl to, kad tai buvo kaip galimybė mokyklų bendruomenių nariams tobulinti savo kvalifikaciją. Šia galimybe pasinaudojo didžioji dauguma mokyklų bendruomenių narių. Kaip svarbų kvalifikacijos tobulinimo aspektą išskyrė ir  kompleksinės pagalbos teikimo metu sudarytą galimybę patiems dalyviams pasidalinti gerąja patirtimi. Tai pastiprino mokytojus, leido pritaikyti kitų mokyklų gerąją patirtį ir pagaliau – pasitikrinti, ar mokykla tinkama kryptimi juda: mokymai, konsultacijos mokyklose skatino juos tobulinti pedagoginę veiklą.

Kuriant tikslinės kompleksinės pagalbos teikimo mokykloms modelį, MRU mokslininkai šiuos pagrindinius veiklos kokybės gerinimo principus: tikslingumą; tarpusavio santykius; kontekstualumą;  informacijos tikslumą; bendradarbiavimą ir įgalinimą. Ypač reikšmingu postūmiu buvo lektorių ir kolegų pasidalinimas patirtimi, taikomų priemonių ir metodų demonstravimas mokymų ir konsultacijų metu. Tyrimo dalyviai atskleidė, kad  mokymuose įgytą patirtį jie sėkmingai pritaikė ir praktinėje veikloje, išmėgino jiems pasiūlytus metodus, priemones ir įvairias strategijas: pedagogų-praktikų dalinimasis patirtimi ir motyvacija patiems ieškoti inovacijų; galimybės susipažinti su kitų mokyklų patirtimi, analizuoti kitų  taikomus pedagoginėje veikloje metodus. Tai inspiravo tyrimo dalyvius ne tik pritaikyti, tai ką jie išgirdo ir pamatė mokymų metu, bet ir patiems ieškoti naujų strategijų ir būdų, kaip tobulinti pedagoginę veiklą. Mokyklų, kurioms buvo teikiama kompleksinė pagalba bendruomenių nariai vertina gautą pagalbą kaip priemonę, kuri padėjo jiems susivienyti ir susiburti.  Paskatino visus arba didžiąją daugumą bendruomenės narių įsitraukti į mokyklai svarbių problemų sprendimą. Neliko pasidalinimo, kad tai ne mano problema arba kad tą problemą turi spręsti pagalbos specialistai. Tyrimo dalyviai kompleksinę pagalbą vertino kaip priemonę, kuri leido jiems patiems kartu  mokytis, augti, reflektuoti patirtį, įsivertinti, o tai padėjo geriau suprasti vieniems kitus.