Dar neatslūgus Leipzigo knygų mugės įspūdžiams Vokietijoje „Guggolz“ leidykla paskelbė, jog jau ruošiasi antram vokiškam Antano Škėmos knygos „Baltoji drobulė“ leidimui. Knygos recenzijos pasirodė svarbiausiose literatūros apžvalgose, skaitytojai sureagavo entuziastingai ir pirmasis tiražas buvo akimirksniu išpirktas. Lietuvoje „Baltoji drobulė“ šiuo metu nėra nei tarp perkamiausių, nei tarp skaitomiausių knygų.
Kaip A. Škėma šiandien tapo didesniu literatūros įvykiu vokiečių literatūroje nei lietuvių literatūroje? Vienas iš atsakymų – globalios literatūros jungtys ir į jas reaguojantys originalių grožinės literatūros kūrinių vertimai.
Globalumas įtakoja visas gyvenimo sferas – ekonomiką, politiką, socialinius reiškinius, meną. Pasak Stanfordo universiteto profesoriaus Madso Rosenthal Thomseno, persitvarko ir literatūros landšaftas. Pasauliniu mastu labai intensyviai vyksta ir vyks masyvus Vakarų literatūros vertimas į skaitlingąsias, geografiškai besiplečiančias kalbas: kiniečių, korėjiečių, hindi, arabų, ir t.t.
Mūsų laiku asocijuoti literatūros kūrinius ar autorių tik su originalo kalba – reikštų literatūros galių ir esmės susiaurinimą. F. Dostojevskis, pavyzdžiui, šiuo metu daug gausiau skaitomas Japonijoje nei rusiakalbėje aplinkoje. Stiprus F. Dostojevskio kūrinių kultūrinis poveikis besiformuojantiems japonų literatūros žanrams ir rašytojams bei skaitytojams. Osamu Tezuka, perskaitęs japonišką F. Dostojevskio romano „Nusikaltimo ir bausmės“ vertimą, perrašė šį romaną į mangą kūrinį. O vėliau Japonijoje „Nusikaltimas ir bausmė“ manga išleido su angliškais komentarais paraštėse, kad japonų studentai galėtų mokytis anglų kalbos.
Nors, sprendžiant iš pavadinimo, manome, jog kalbame apie tą patį romaną, jo šerdis išlieka visuose tekstų formose, transkultūrinis vertimas labai pakeitė literatūros kūrinio bendravimą su skaitytoju. 2007-ais metais Sankt Peterburge F. Dostojevskio muziejuje surengtoje parodoje šis manga tekstas Dostojevskio pro proanūkiui pasirodė šventvagiškas.
Nors skaitytojų reakcijos į tekstų kalbas ir formas įvairios, šiuolaikiniame pasaulyje stebimas reiškinys, kai literatūra ir kalba tarsi tolsta viena nuo kitos į skirtingus polius. Literatūra, o paskui ją ir literatūros mokslas vis giliau ir plačiau skverbiasi į kultūrinius, kalbinius, politinius, ekonominius ir kitus kontekstus, o žmogiškosios patirtys šiuose kontekstuose perteikiamos skirtingais masteliais.
Visuomenė, ypač senstanti Europos visuomenė, gali būti „optiškai“ nepasirengusi įžvelgti problemas iš labai arti ar toli. Todėl literatūrai nebesvarbi originalo kalba, bet svarbu pasiekti skaitytoją jam geriausiai suprantama kalba ir taip jo regėjimo lauke ryškiausiai iškelti aktualiausius atpažinimo, žinojimo, pažinimo klausimus. Duke‘o universiteto profesorius Michael Swacha sako, kad mumyse užkoduotas nežinojimas, o literatūros skaitymas ir yra nežinojimo ribos brėžimas. A. Škėma ir jo pasaulis „Baltojoje drobulėje“ šiuo metu tiksliai pataikė vokiškai atsakyti į šiuos klausimus Vokietijos skaitytojams, svarstantiems apie savąjį tapatumą ir keliantiems opų visai Europai klausimą: „Sind wir nicht alle auf der Flucht und im Exil?“
Šiandien literatūros kūrinio kalba išgyvena naują interpretacinę dinamiką. Puikus pavyzdys – korėjiečių literatūros vertimai. 2016 metais pakeitus tarptautinio „ The Man Booker“ literatūros prizo teikimo ir apdovanojimų nuostatas buvo išsikeltas tikslas skatinti geros verstinės literatūros leidybą ir vertimus.
2016 metų nugalėtoju paskelbus rašytojos Han Kang kūrinį „Vegetare“ susidomėjimas šiuo kūriniu išaugo ne tik tarp anglakalbių skaitytojų, vertėjų, leidėjų (už kelių mėnesių išleista „Human Acts“, o 2017 metų vasario mėnesį ir „The White Book“).
Jos knygos pakilo į perkamiausių sąrašus Japonijoje, Singapūre ir pačioje Korėjoje. Knygą į anglų kalbą išvertusi vertėja Deborah Smith pastebėjo, kad mokytis korėjiečių kalbos ir versti korėjiečių literatūrą ją paskatino tai, kad Jungtinėje Karalystėje korėjiečių kalbos beveik niekas nemoka, todėl praktiškai nėra galimybių susipažinti su Korėjos grožine literatūra. Tačiau ši knyga buvo išversta ir į ispanų, japonų, vietnamiečių, lenkų kalbas. Vertimai į kitas kalbas neatnešė tokio stipraus ir visuotino susidomėjimo kaip angliškas „Vegetarės“ vertimas.
Vis dėlto anglų kalba vis dar persveria literatūriškumą, literatūros aktualumą ir siūlo globalų ryšį su angliakalbės literatūros skaitytoju. Tačiau didžiulis domėjimasis Korėja, taip vadinamu ekonominiu „Han upės stebuklu“, švietimo pasiekimais, jaunimo kultūros skvarba – korėjietiškos bangos iškilimu „Korean Wave“ ir K-pop kultūros populiarumu stebimas visame pasaulyje jau ketvirtį amžiaus, o gausūs Korėjos literatūros vertimai į skirtingas pasaulio kalbas padeda tik dar labiau išryškinti šios šalies kultūros unikalumą ir aktualumą.
Literatūros poveikis kitoks – ji lėčiau smelkiasi į sąmonę nei populiarios dainos ar vaizdo įrašas, bet literatūros poveikio ilgalaikiškumas neabejotinas. Net ir puikus literatūros kūrinys gali nesulaukti plataus susidomėjimo ar pripažinimo, nes kūrinio originalo kalba (korėjiečių ar lietuvių) nebėra tokia svarbi. Žymiai svarbiau, kaip ir į kokias pasaulio kalbas kūrinys bus išverstas, nes vertimas, anot užrašo ant Korėjos literatūros vertimo instituto logotipo „pasibeldžia ir atveria duris į pasaulį“.
Lora Tamošiūnienė yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) Humanitarinių mokslų instituto docentė. Komentaras publikuotas portale 15min.lt