Lina Sveklaitė apgynė vadybos mokslo krypties disertaciją - MRU
Naujienos

6 gegužės, 2022
Lina Sveklaitė apgynė vadybos mokslo krypties disertaciją
Viešojo valdymo ir verslo fakultetas
Doktorantūra
Disertacijos gynimas | PhD

Sveikiname Liną Sveklaitę (Viešojo administravimo institutas), 2022 m. gegužės 6 d. apgynusią vadybos mokslo krypties (S 003) daktaro disertaciją „Sumanusis viešasis valdymas Lietuvos energetikos sektoriuje“. 

Moksliniai vadovai:
prof. dr. Andrius Stasiukynas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003), 2016–2021 m.;
prof. dr. Danguolė Jankauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003), 2014–2016 m.

Gynimo taryba:
Pirmininkas prof. dr. Vainius Smalskys (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003).
Nariai:
prof. dr. Nataliia Gavkalova (Charkovo nacionalinis Simono Kuzneco ekonomikos universitetas, Ukraina, ekonomika, S 004);
prof. dr. Tadas Sudnickas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003);
prof. dr. Jolanta Urbanovič (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003);
prof. dr. Jolita Vveinhardt (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003).

Viešajam valdymui energetikos sektoriuje įtakos turi tarptautiniai įsipareigojimai, ketvirtoji pramonės revoliucija bei viešojo valdymo raidos tendencijos. Visa tai kuria lanksčios energetikos sistemos, aktyvesnio visuomenės įsitraukimo, viešojo intereso apsaugos, klimato kaitos mažinimo ir inovacijų poreikį, kurį užtikrintų tradicinio viešojo valdymo pertvarkymas į sumanųjį. Mokslinėje literatūroje išskirtos sumaniojo viešojo valdymo atskleidžia viešųjų institucijų prisitaikymą prie aplinkos pokyčių, formuojant atitinkamus įgūdžius, žinias bei kompetencijas, tačiau tik iš dalies yra nukreiptos į visuomenės ir energetikos sistemos transformaciją. Disertacinis darbas skirtas išsiaiškinti, kokie viešojo valdymo veiksniai didina Lietuvos energetikos sektoriaus veiksmingumą. Atlikta mokslinės literatūros analizė leido identifikuoti, kad energetikos sektoriaus veiksmingumui svarbu užtikrinti visų susijusių sistemų (viešojo valdymo, energetikos ir visuomenės) pokyčius, nustatant požymius, būtinus kiekvienos sistemos pažangai bei suformuojant sumanųjį viešojo valdymo energetikos sektoriuje modelį. Parengtas metodologinis instrumentas sudarė prielaidas sumaniojo viešojo valdymo veiksnių energetikos sektoriuje, reikšmingumams nustatyti, kurie yra svarbūs modeliuojant sumanųjį viešąjį valdymą Lietuvos energetikos sektoriuje, siekiant energetikos sektoriaus veiksmingumo.