Pastarieji metai tapo sudėtingu išbandymu ir privačiam, ir viešajam sektoriui. COVID-19 pandemijos sukeltas šokas privertė organizacijas per neįtikėtinai trumpą laiką pakeisti nusistovėjusią tvarką, įgyti naujų įgūdžių veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir rodyti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams bei diktuoja naujas, kol kas dar nepažinias tendencijas.
Sulėtėjus ekonomikai, dauguma organizacijų patyrė ir vis dar patiria didžiulius nuostolius ir bando grįžti į lygį, kuris buvo prieš pandemijos laikotarpį. Tačiau atsigavimo kelias yra sunkus ir sunkiai prognozuojamas. Diskutuojama ir siekiama atskleisti priežastis, kodėl vienos organizacijos sėkmingai juda pirmyn, o kitoms tai pavyksta sudėtingiau. 2021 m. vasarį Europos Vadovų Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – ES ekonomikos gaivinimo plano pagrindas. Pagal ją bus skirta 672,5 mlrd. eurų vertės dotacijų ir paskolų viešosioms investicijoms bei reformoms 27 valstybėse narėse, siekiant padėti joms kovoti su COVID-19 pandemijos poveikiu, skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir kurti atsparias bei įtraukias visuomenes.
Investicijos ir pagalba, padedanti atsigauti, yra sveikintina, tačiau ar to pakanka? Ar papildomas finansavimas garantuoja organizacijų gebėjimą tvariai vystyti savo veiklas ilguoju laikotarpiu? Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, vis daugiau dėmesio skiriama organizacijų atsparumo tyrimams, grįstiems pamatine nuostata, kad krizės, šokas, neplanuoti sukrėtimai yra natūralus ekonomikos raidos momentas, todėl svarbu ne tik susitelkti į tai, kaip apsisaugoti nuo sunkių situacijų, bet ir būti joms visada pasiruošus, t. y. ugdyti tokius organizacijų gebėjimus, kurie padeda po patirtų sukrėtimų ar grėsmių prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, grįžti į įprastą veiklą, o įgytą patirtį naudoti kaip varomąją jėgą, suteikiančią unikalų konkurencinį pranašumą. Galima išskirti dvi organizacijų atsparumo egzistavimo prielaidas: pirma, atsparios organizacijos pasižymi pasvertu atsargumu, kai sėkmės momentas vertinamas ne kaip atsitiktinumas, o kaip kruopštaus prevencinio pasirengimo rezultatas; antra, net ir tęsiantis sudėtingoms situacijoms, atsparios organizacijos nuolat siekia tobulėti. Šių organizacijų kasdienė veikla grįsta įsitikinimu, kad jos anaiptol nėra tobulos ir tik mokydamosi iš esamų arba potencialių grėsmių gali priartėti prie siekiamo tikslo.
Pasaulio banko viceprezidentas dr. Juargenas Voegele, atsakingas už darnų vystymąsi, įsitikinęs, kad investicijos turi būti orientuotos į atsparumą, t. y. skirtos atsparios infrastruktūros, atsparios sistemos, atsparios organizacijos ir visuomenės kūrimui, pasižyminčiam ilgalaikiu tvarumu. Pasaulio banko duomenimis, kiekvienas doleris, investuotas į atsparumą, neša keturių dolerių pelną, tačiau šios investicijos reikalauja naujo požiūrio. Atsparia organizacija nėra tiesiog tampama, tai susiję su nuolatiniu mokymusi, gebėjimų stiprinimu ne tik atsitiesti po sukrėtimų, bet ir tvirtai žengti į priekį (angl. bounce forward). Norėdama įgyti šiuos gebėjimus, organizacija privalonuolat stebėti esamą situaciją, tinkamai įvertinti rizikas, turėti jų valdymo planą ir išteklius, kurie laiku ir tinkamai leistų operatyviai reaguoti ir užkirsti kelią grėsmėms, o joms įvykus, būti pasirengusi jas suvaldyti.
Siekiant įvertinti organizacijų atsparumo lygį Lietuvoje, Mykolo Romerio universiteto podoktorantūros stažuotoja dr. Ilona Bartuševičienė, vadovaujama habilituotos daktarės, profesorės Onos Gražinos Rakauskienės, atliks tyrimą remdamasi adaptuota „Resilient Organisations Ltd“ tyrėjų iš Naujosios Zelandijos organizacijų atsparumo vertinimo metodika „Organisational resilience benchmarking tool“. Ši atsparumo lyginamoji priemonė skirta organizacijų atsparumui įvertinti, pažangai stebėti bėgant laikui ir atsparumo stipriosioms ir silpnosioms pusėms palyginti su sektoriaus ar panašaus dydžio organizacijomis. Šio projekto rezultatai svarbūs ne tik mokslo žinių apie atsparumą plėtotei, bet ir praktiniu lygmeniu. Tyrimo metu bus apklausiami organizacijų vadovai ir jų darbuotojai, siekiama nustatyti ryšius, sąlygojančius organizacijos atsparumą, bei išsiaiškinti, kas vis dėlto lemia organizacijos sėkmę.
Tyrimas atliekamas įgyvendinant projektą „Organizacijų atsparumo vertinimo modelis (Bounce forward)“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0218.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0218) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).