Praėjusį penktadienį Donecke, vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) centre, sprogus užtaisui žuvo separatistinės respublikos lyderis Aleksandras Zacharčenka. Pasipylė kaltinimų ir spėliojimų, kas galėjo surengti sprogimą. Dalį atsakymų galbūt galime gauti palyginę abiejų separatistinių respublikų lyderių kelią. Sužinojęs, kas nutiko DLR lyderiui A. Zacharčenkai, Luhansko liaudies respublikos (LLR) buvęs lyderis Igoris Plotnickis, vadovavęs jai iki 2017 metų lapkričio 24 dienos, kol kas gali džiaugtis, kad ištrūko iš pragaro, kurį Maskva per hibridinį karą sukūrė Donbase.

 

Nors dar lapkričio mėnesį I. Plotnickiui viskas atrodė kitaip. Jis tvirtino, kad LLR vidaus reikalų ministras Igoris Kornetas ėmėsi sąmokslo prieš jį, kai išgirdo kaltinimus dėl Luhanske užgrobto namo. Savo ruožtu I. Plotnickį kazokų vadovai kaltino perėmus visus legalius ir nelegalius finansų srautus LLR. Tada įsikišo Maskva, kuri viską Donbase ir užvirė bei kontroliuoja. I. Plotnickis išvyko į Rusiją ir Maskvoje paskelbė atsistatydinantis iš LLR vadovų.

Jo postą perėmė iki tol valstybės saugumo ministro pareigas šioje separatistinėje respublikoje ėjęs Leonidas Pasečnikas. Iš tikrųjų tai Rusijos jėgos struktūros išmetė iš valdžios Vladislavo Surkovo žmogų, kai atrodė, kad šio prezidento Vladimiro Putino patarėjo pozicijos Kremliuje silpnėja. O V. Surkovą net Rusijos analitikai įvardija kaip Kremliaus veiksmų Donbase architektą. A. Zacharčenka irgi buvo V. Surkovo žmogus.

 

Jis anksčiau dirbo elektromechaniku šachtoje ir kartu užsiėmė šiokiu tokiu anglių verslu, kuris Donbase dažnai yra neskaidrus. Po 2014 metais Kremliaus sukelto hibridinio karo Donbase A. Zacharčenka tapo vienu maišto lyderių.

Vėliau – žaibiška karjera. 2014-ųjų gegužę jis buvo paskirtas Donecko kariniu komendantu, liepą – DLR vidaus reikalų ministro pavaduotoju. A. Zacharčenka dalyvavo karo veiksmuose ir gavo generolo majoro laipsnį. 2014 metų rugpjūtį jis – jau DLR vadovas. Prieš tai A. Zacharčenka vadovavo kariuomenės būriui. Kaip, beje, ir I. Plotnickis. Šis buvęs benzino kolonėlės savininkas po 2014 metų pavasario maišto Luhanske tapo būrio „Zaria“ vadu. 2014-ųjų gegužę jis buvo paskirtas LLR gynybos ministru, o jau rugpjūtį tapo LLR vadovu.

 

Skirtingai nei A. Zacharčenka, jis bent buvo kadrinis karininkas, Rusijoje baigęs artilerijos mokyklą. Įdėmesniam skaitytojui gali kilti klausimas, kaip nutiko, kad tą patį 2014 metų rugpjūtį abu V. Surkovo proteguoti asmenys staiga gavo separatistinių respublikų vadovų pareigas. Tai nutiko dėl to, jog tuometis DLR vadovas Aleksandras Borodajus ir tuometis LLR vadovas Valerijus Bolotovas netikėtai sumanė, kad jiems laikas trauktis iš šių pareigų. Abu jie irgi buvo parinkti tapti Maskvos sukurtų separatistinių respublikų vadovais po maišto Donecke ir Luhanske. V. Bolotovas gimė Rusijoje, Taganroge (Rostovo sritis), bet jis bent gyveno Luhansko srityje, kur, kaip ir A. Zacharčenka, užsiėmė anglių verslu.

 

Nepraėjus nė trims mėnesiams, Kremlius A. Borodajų ir V. Bolotovą atšaukė. Juos nuspręsta pakeisti Ukrainoje gimusiais lyderiais, nes Maskvai pasipylė per daug kaltinimų dėl hibridinio karo Donbase. A. Borodajus iki šiol yra gyvas ir sveikas, o V. Bolotovas pernai mirė Maskvoje. Iš pradžių aiškinta, kad dėl širdies nepakankamumo, bet medikai to nepatvirtino. V. Bolotovo laidotuvės vyko už Maskvos ir buvo palyginti kuklios. Jas dar teko atidėti, nes žmona įtarė, kad vyras buvo nunuodytas. V. Bolotovas prieš pat mirtį jai sakė, kad pasijuto blogai, kai atsigėrė kavos per susitikimą su keliais veikėjais iš vadovavimo LLR laikų.

 

Dabar atėjo ir DLR vadovo A. Zacharčenkos eilė. Iki šiol buvo daug kalbų, kad jis gali sulaukti I. Plotnickio likimo. A. Zacharčenka irgi turėjo daug priešų, nes uzurpavo visus finansų srautus savo krašte. Be to, Kremliui Donbase reikia naujų veidų.

Tačiau mažai kas tikėjosi, kad A. Zacharčenka bus patrauktas tokiu būdu. Maskva dėl to kaltina Kijevą. Bet ar Kijevas, net jei norėtų, būtų pajėgus įvykdyti tokią akciją Donecke? Dabar A. Zacharčenka tapo didvyriu, kaip „Givi“, „Motorola“ ir kiti. V. Surkovas pavadino jį broliu. Doneckas surengė didingas laidotuves. Bet Maskvai tie, kuriuos ji vadina Donbaso didvyriais, yra geri tik mirę. Gyvųjų, įvaldžiusių ginklus, Rusija jau nebeįsileidžia.

Žuvusiųjų mirties aplinkybės dažnai lieka miglotos, tačiau iškart pasakoma, kad tai yra Kijevo darbas. Taip dar labiau didinamas vietos žmonių priešiškumas Ukrainai, o žuvusieji tampa DLR bei LLR ideologiniu pagrindu. To Maskvai ir reikia. Be to, amžiams nutyla tie, kurie daug žino apie Kremliaus indėlį į karą prieš Ukrainą.