Naujienos

28 birželio, 2021
Agnius Karčiauskas apgynė vadybos mokslo krypties disertaciją
Viešojo valdymo ir verslo fakultetas
Doktorantūra
Disertacijos gynimas | PhD

Sveikiname Agnių Karčiauską (Lyderystės ir strateginio valdymo institutas), 2021 m. birželio 28 d. apgynusį vadybos mokslo krypties (S 003) daktaro disertaciją „Nacionalinio vystymosi scenarijų valdymas“. 

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Alvydas Baležentis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).

Gynimo taryba:
Pirmininkas prof. dr. Vainius Smalskys (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba S 003).
Nariai:
prof. dr. Giedrius Jucevičius (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. habil. dr. Baiba Rivža (Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas, Latvijos Respublika, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Tadas Sudnickas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Diana Šaparnienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, socialiniai mokslai, vadyba S 003).

Disertacijoje „Nacionalinio vystymosi scenarijų valdymas“ siekiama sukurti ilgalaikio vystymosi valdymo modelį, kuris veiktų nuolatinės kaitos sąlygomis. Siekiant šio tikslo buvo suformuota nauja ateities studijų dinaminės įžvalgos prieiga, akcentuojanti daugiakryptį, scenarijais grįstą ateities matymą, kartotinį ir reguliarų taikymą bei kiekybinius ateities tyrinėjimo metodus. Šios prieigos rėmuose sukurtas nacionalinio vystymosi scenarijų valdymo modelis, kuris apjungia ateities tendencijas, valstybės ilgalaikius tikslus ir nacionalinę vystymosi trajektoriją. Modelio rezultatas – nustatytas tiriamo objekto vystymosi scenarijaus tipas. Modelį pritaikius Lietuvos nacionalinio vystymosi valdymui iki 2030 metų, nustatyta, kad Lietuvos valdymas ir ekonomika yra tarp transformacijos ir drausmės scenarijų, visuomenė yra drausmės scenarijuje, tačiau turi žlugimo scenarijui būdingų požymių. Ateities tendencijos rodo, jog Lietuvos vystymosi sritys, kurios yra žlugimo scenarijuje, ateityje patirs dar didesnį spaudimą (demografija, naujų įgūdžių poreikis, socialinė atskirtis). Parengtas modelis yra universalus ir gali būti taikomas kitų valstybių nacionalinio vystymosi valdyme.

Susipažinti su disertacija