Naujienos

8 vasario, 2021
Pasauliniame laisvės ir demokratijos forume aptarti aktualiausi saugumo, teisės viršenybės, akademinių institucijų vaidmens klausimai

Pasauliniame laisvės ir demokratijos forume aptarti aktualiausi saugumo, teisės viršenybės, akademinio mobilumo klausimai Vasario 4 d. pasaulio politikos, teisės, istorijos sričių lyderiai ir ekspertai diskutavo apie šių dienų iššūkius laisvės siekiams regione ir pasaulyje – teisės viršenybės, saugumo, socialinės įtraukties, kaip pagrindinių šiuolaikinės laisvės ramsčių, klausimais. Pasaulinis virtualus forumas „Laisvės siekiai: Tado Kosciuškos palikimas“ buvo skiriamas keturių tautų – Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos ir JAV didvyrio 275-osioms jo gimimo metinėms paminėti. Pasaulinis virtualus forumas pritraukė daugiau kaip 30 pasaulio šalių dalyvių dėmesį, unikalių dalyvių skaičius viršijo 3800. Forumo dalyviai diskutavo skirtingose teminėse sekcijose – istorijos, saugumo, teisės ir socialinių inovacijų.

Tarptautiniame forume aptarta, kaip bendros dalyvaujančių tautų vertybės gali paskatinti demokratijos raidą Vidurio ir Rytų Europoje (ir pasaulyje). Renginyje pabrėžtas Tado Kosciuškos laisvės siekių palikimas bei patys laisvės siekiai, kaip bendro Europos ir JAV kelio pagrindas, aktualizuota baltarusių kova prieš diktatūrą ir Baltijos šalių nepriklausomybės trisdešimtmetis. Tadas Kosciuška buvo unikali asmenybė, kovojusi už laisvę, jungusi tautas ir tikėjusi visiems prieinamo švietimo galia.

Istorinėje renginio diskusijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nepaisant plataus atminimo net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (pvz. iš visų JAV pastatytų paminklų, daugiau nei Kosciuškai yra tik Džordžui Vašingtonui), visgi modernioms visuomenėms Tado Kosciuškos asmenybė dažnai nėra taip gerai žinoma, todėl būtina atgaivinti jo palikimą. Forume nagrinėtos Kosciuškos laikų ir šiandienos laisvės sampratos. Akcentuota, kad laisvė moderniame kontekste turėtų būti suprantama kaip laisvė į švietimą, saugumą, galimybė turėti pasirinkimo laisvę. T. Kosciuška kovojo už laisvę, todėl būtina tiesti tiltus tarp praeities ir dabarties, nes šiandien Baltarusija ir kitos tautos vis dar kovoja už savo laisvę. Kiekvienas iš mūsų galime būti herojais, nes laisvė – visų mūsų pareiga. Šiandienos Baltarusijos kontekste laisvė reiškia tiesą, laisvę nuo smurto ir teisės viršenybę.

Saugumo diskusijoje akcentuota, kad laisvė ir saugumas yra dvi to paties medalio pusės. Atkreiptas dėmesys į kolektyvinio saugumo šalia kiekvienos šalies individualių pastangų, poreikį ir bendradarbiavimo atkūrimo su JAV poreikį, kuris padėtų atkurti stabilumą pasaulyje. Forume atkreiptas dėmesys ir į Ukrainos bei kitų šalių narystės Europos Sąjungoje ir NATO siekius, kuriuos būtina palaikyti.

Teisinėje forumo diskusijoje akcentuotas nacionalinių teismų vaidmuo užtikrinant teisės viršenybę bei jų nepriklausomumas, o iškilus grėsmėms, turėtų būti pasitelkta Europos Sąjungos teisė, kuri saugo šį nacionalinių teisių nepriklausomumą. Politinės kultūros buvimas yra būtinas stiprinti esamas institucijas ir turėtų būti pasitelktas dialogas tarp nacionalinių ir Europinių teismų. Pilietinėje visuomenėje svarbus ir stiprios teisinės bendruomenės vaidmuo, kuri galėtų veiksmingai ginti pažeistas teises, kuomet valstybės nevykdo savo pareigų jas apsaugoti. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad d, tokių teisės gynėjų padėtis kai kuriose valstybėse išlieka itin pažeidžiama.

Svarstant skaitmenizacijos vaidmenį atkreiptas dėmesys į tai, kad viena vertus ji padėjo užtikrinti geresnį naudojimąsi mūsų teisėmis, tačiau kartu kelia ir nemažai iššūkių, tokių, kaip piliečių persekiojimo kai kuriose šalyse, privatumo apsaugos, pažeidžiamų asmenų grupių galimybių naudotis skaitmenizacija ir pan., į tai turime atsižvelgti keldami aukštesnius skaitmenizacijos tikslus. Forume pabrėžta akademinių institucijų, kaip ugdančių vertybes, bei mobilumo švietimo tikslais svarba. Švietimas neturėtų būti orientuotas vien tik į tiesioginį darbo vietų užpildymą, tačiau pirmiausia - ugdyti vertybes, auginti asmenybę. Šiandien kaip niekad svarbi laisvė judėti švietimo tikslais, globalios švietimo galimybės ir demokratijos stiprinimas per švietimą, nuomonės laisvę ir asmenybės ugdymą. Kartu svarbus ir mokslo vaidmuo, ypač tarptautinio, kuris padeda spręsti globalius iššūkius.

 „Šiandieninė Lietuvos laisvė neatsiejama nuo demokratijos, saugumo ir stabilumo regione bei partnerysčių už Atlanto, todėl jaunų žmonių švietimas šiais klausimais itin svarbus. Sieksime, kad ši iniciatyva išaugtų į kasmetinį akademinį forumą apie teisės, saugumo ir socialinius iššūkius regione ir pasaulyje, kuris telks bendriems veiksmams ir sprendimams. Tikimės tęsti bendradarbiavimą su Kolumbijos universitetu (JAV) suteikiant galimybes MRU studentams keistis patirtimi su vienu žymiausių JAV universitetų, tyrinėjančiu Rytų ir Vidurio Europos demokratizacijos procesus“, - teigė Mykolo Romerio universiteto rektorė profesorė Inga Žalėnienė.

Renginyje dalyvavo demokratinės Baltarusijos Respublikos lyderė Sviatlana Chichanouskaja, NATO parlamentinės asamblėjos prezidentas ir JAV Kongreso narys Gerald E. Connolly, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koen Lenaerts, Europos Parlamento narė Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, buvusi Lenkijos premjerė Hanna Suchocka, JAV, Lietuvos ir Baltarusijos teisininkai, politikai, istorikai, visuomenės veikėjai. Renginio vedėjai – žinomi pasaulyje ekonomikos, politikos, teisės ekspertai: Times apžvalgininkas Edward Lucas, Marci Shore (Jeilio universitetas, JAV), David Schultz (Hamline universitetas, JAV), Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Audra Plepytė ir iniciatyvos autorius prof. Jenik Radon (Kolumbijos universitetas, JAV). Europos humanitarinio universiteto dėstytojai ir studentai specialiai renginiui sukurė istorinį filmą „Likimo upė“, kuris buvo filmuotas net šešiose šalyse ir pasakoja apie Tadą Kosciušką ir jo laisvės siekius bei istorinį palikimą Europai ir pasauliui.

Renginį organizavo Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (Lietuva), Kolumbijos universiteto Harrimano institutas (JAV) ir Europos humanitarinis universitetas (Baltarusija, nuo 2005 m. veikiantis Vilniuje). Renginio partneriai – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos radijas ir televizija.

Pasaulinio forumo įrašas ir išvados bus prieinami renginio platformoje www.Bridges4Freedom.com