Įdomu

2020-09-28

Vytautas Sinkevičius. Ar teisėta Aukščiausiojo Teismo pirmininko atranka?

vytautas-sinkevicius-67120992 Kalbu apie Respublikos Prezidento kanceliarijos šių metų rugsėjo 10 d. paskelbtą atranką į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas. Tokios atrankos tapo privalomos tik nuo šių metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo atitinkamos Teismų įstatymo pataisos. 

Atranka į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas vykdoma pirmą kartą, ja siekiama didesnio skaidrumo ir viešumo skiriant šio teismo vadovą. Atranka tapo privaloma Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo procedūros dalimi, kitaip šio teismo vadovas negali būti paskirtas.  
Klausdami, ar paskelbtoji atranka yra teisėta, vadovaujamės Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu, kuriame nustatyta, kad Respublikos Prezidentas teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką. 
Tokia pati taisyklė, nors išreikšta šiek tiek kitais žodžiais, įtvirtinta ir Teismų įstatyme, pagal kurį Aukščiausiojo Teismo pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu (79 str. 1 d.). Iki šiol Konstitucijos nuostata, kad Respublikos Prezidentas teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūrą tik po to, kai yra paskirti visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, visų buvo suprantama vienodai, t. y. kad tol, kol Aukščiausiasis Teismas nėra visos sudėties, kol jame yra bent viena laisva teisėjo vieta, šio teismo pirmininkas negali būti skiriamas, jokia jo skyrimo procedūra negali būti pradėta. 
Kitaip aiškinti Konstitucijos nuostatų neįmanoma. Kitaip neįmanoma aiškinti ir analogiškos Teismų įstatymo nuostatos. Šiuo metu Aukščiausiasis Teismas nėra visos sudėties, jame yra laisvų teisėjų vietų. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą tol, kol nėra paskirti visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, jokios šio teismo pirmininko skyrimo procedūros negali būti pradėtos, taigi, negali būti paskelbta ir atranka į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus. 
Bet Respublikos Prezidento kanceliarija nurodytas Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatas supranta ir aiškina kitaip – esą tai, kad nėra paskirti visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, nėra kliūtis skelbti atranką į šio teismo vadovus, kad atranka į Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir atranka į šio teismo pirmininko pareigas gali eiti lygiagrečiai, jos viena kitai netrukdo. 
Teko girdėti net aiškinimų, esą atrankoje į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas galės dalyvauti ir tie teisėjai, kurie dar nėra paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais, bet jau dalyvauja atrankoje į šio teismo teisėjus! 
Požiūris įdomus, tačiau teisiškai visiškai nepagrįstas. Respublikos Prezidento kanceliarija, paskelbdama atranką į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, kol dar nėra paskirti visi šio teismo teisėjai, mūsų nuomone, jau pažeidė Konstituciją ir Teismų įstatymą. 
Nuo šių metų balandžio 1 d. galiojančios Teismų įstatymo nuostatos dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko atrankos nesudaro teisinio pagrindo aiškinti, esą pagal jas Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo procedūra, – viena iš privalomų procedūrų, kaip minėta, yra skelbimas apie kandidatų atranką, – gali būti pradėta nepaskyrus visų Aukščiausiojo Teismo teisėjų. 
Jos taip pat nėra pagrindas koreguoti ligšiolinę Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo praktiką, pagal kurią, kaip minėta, šio teismo pirmininkas skiriamas tik tada, kai yra paskirti visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai. 
Kandidatų į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas sąrašą iki spalio 1 d. turi sudaryti Nacionalinė teismų administracija. Kas atsitiktų, jeigu ji kandidatų sąrašą pateiktų Atrankos komisijai? 
Manyčiau, kad Atrankos komisija negalėtų pradėti atrankos procedūros, nes tol, kol nėra paskirti visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atranka į šio teismo pirmininko pareigas, kaip minėta, pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą yra negalima. 
Jeigu Atrankos komisija vis dėlto atranką įvykdytų, ji pažeistų Konstituciją ir Teismų įstatymą, atranka būtų antikonstitucinė. Pažeidus kandidatų į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas atrankos procedūrą, visi kiti po jos priimti sprendimai, – jeigu jų būtų, – kuriais būtų pritarta atrinkto kandidato skyrimui Aukščiausiojo Teismo pirmininku, taip pat būtų neteisėti: neteisėti būtų Respublikos Prezidento dekretas dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą prašant patarimo dėl kandidatūros teikimo Seimui, Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui teikti kandidatūrą Seimui, Respublikos Prezidento dekretas dėl kandidatūros teikimo Seimui, pagaliau neteisėtas būtų ir Seimo sprendimas paskirti neteisėtai atrinktą kandidatą Aukščiausiojo Teismo pirmininku. 
Kitaip tariant, Respublikos Prezidento dekretai ir Seimo nutarimas paskirti asmenį Aukščiausiojo Teismo pirmininku Konstitucinio Teismo galėtų būti pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. O tokia tikimybė, mūsų nuomone, yra reali. 
Vytautas Sinkevičius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius