Įdomu

2020-07-15

Teisininko išsilavinimas: kokios profesinės perspektyvos?

austin-distel-dfjjmvhwh8-unsplash Viešoje erdvėje vis dar vėl sklando įvairūs stereotipai, kad Lietuvoje teisininkų paruošiama per daug, o gal ir nekokybiškai. Tačiau ką tik paskelbtas Europos Komisijos 2020 metų „EU Justice Scoreboard“ tyrimas atskleidė, kad pagal teisininkų skaičių 100 000 gyventojų Lietuva yra tarp nedaug teisininkų turinčių Europos Sąjungos valstybių – vos 17 vietoje (2019 m. ataskaitoje taip pat tarp autsaiderių). 

Teisės studijas baigusių studentų įsidarbinamumo rodikliai Lietuvoje – aukšti. Ekspertai sako, kad šiuolaikinių teisės studijų nereikėtų sieti vien tik su klasikinėmis - teisėjo, advokato, prokuroro, notaro ar anstolio profesijomis. Karjeros portalo karjera.lt duomenys rodo, kad pagal 2018 metų absolventų įsidarbinamumo rodiklius, praėjus vieneriems metams po studijų baigimo teisės krypties absolventų įsidarbinamumo rodikliai yra vieni aukščiausių. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universiteto teisės absolventų įsidarbinamumas siekia - 78,91 %, Vilniaus universiteto - 63%, Vytauto Didžiojo universiteto - 61,87 %.  
Vis dėl to Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos dekanė profesorė Lyra Jakulevičienė atkreipia dėmesį, kad statistikos skaičiai nerodo sau darbo vietą susikuriančių asmenų, tarkim, advokatų, taip pat užsienyje įsidarbinusių ir teisės studijas baigusių užsienio studentų skaičiaus. „Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla vykdo 7 magistro studijų programas užsienio kalba, sulaukia didelio užsienio studentų skaičiaus, ypač iš Ukrainos, ir didelė dalis šių užsieniečių grįžta ir dirba savo kilmės šalyse, tačiau nepatenka į Lietuvos statistiką – 2018 metais iš 158 absolventų, baigusių nuolatines magistro studijas buvo 62 užsieniečiai, o 2019 metais iš 123 – 52 užsieniečiai”, – pastebi L. Jakulevičienė. 
Aukštos pozicijos pasauliniame QS reitinge Profesorė mano, kad apie teisininkų parengimo kokybę kalbėti kaip apie žemą Lietuvos universitetuose nėra visiškai pagrįsta, nes Lietuvos universitetai jau keletą metų taiko geriausią pasaulinę teisininkų rengimo patirtį. Todėl kokybės klausimas galėtų būti keliamas nebent apie neuniversitetinį teisininkų parengimą. „MRU teisės mokykla yra pripažinta tarptautiniu mastu ir jau antrus metus vienintelė Lietuvoje ne tik patenka į pasaulinius QS teisės krypties reitingus, bet ir juose kyla, – sako L. Jakulevičienė. 2019 metais MRU pasauliniame reitinge užėmė 251-300 vietą, o 2020 metais pozicijas pagerino per beveik 50 vietų ir užėmė jau 214 vietą. Baltijos regione MRU teisės mokykla vienintelė patenka į šio prestižinio reitingo pirmuosius šimtukus, o 2020 metų QS reitingo duomenimis tarp Vidurio ir Rytų Europos regiono universitetų MRU teisės mokykla pateko į geriausių teisės mokyklų top 10. Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiame pasauliniame reitinge ypač svari darbdavių nuomonė, kuri sudaro 30 proc. vertinimo svorio. 
Pasak MRU teisės mokyklos dekanės, teisininkų parengimo kokybę Mykolo Romerio universitete užtikrina aukščiausio lygio teisės praktikai ir mokslininkai: teisės žiniomis su studentais dalinasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai, Konstitucinio, Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjai, buvę Europos žmogaus teisių teismo ar Europos Sąjungos teismų teisėjai, tarptautinių advokatų kontorų advokatai. Studijų procese didelis dėmesys skiriamas patyriminiam mokymui, mentorystės programoms, nemokamos teisinės pagalbos integravimui į studijų procesą, dirbtinio intelekto panaudojimo teisėje diegimui, darbdavių ir kitų socialinių partnerių dalyvavimui studijų procese. 

Technologijos ir inovacijos – šiuolaikinių teisininkų rengimo realybė 
Technologijos veikia kiekvieną sritį, ne išimtis ir teisė. Viena sparčiausiai pasaulyje besiplėtojančių krypčių – teisinės technologijos (LegalTech), jau keletą metų diegiamos Mykolo Romerio universiteto teisės mokykloje. Teisinės technologijos jau šiuo metu keičia teisinių paslaugų rinką, todėl kinta ir teisininko parengimas. MRU pirmasis Lietuvoje įtraukė dirbtinio intelekto panaudojimą į teisės studijų programas, pradėjo rengti visiškai naujų kompetencijų teisininkus, dar 2019 metais akreditavus Teisinių technologijų (LegalTech) magistro programą, orientuotą į praktinį mokymąsi. Nuo 2018 m. MRU veikia Teisinių technologijų centras, skirtas inovuoti studijų programas, vykdyti mokslinius tyrimus bei plėtoti teisinių technologijų startuolių veiklą studijų procese. „Teisinių technologijų išmanymas bus ateities teisininkų privalumas, padidins jų patrauklumą tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose“, – įsitikinusi MRU profesorė. 
Technologijų apskritai diegimas studijų procese auga, o jų efektyvumas ir privalumai ypač atsiskleidė per Covid-19 pandemiją – paskelbus karantiną Mykolo Romerio universitete studijos nesustojo, o iškart buvo pilnai pereita prie nuotolinių studijų modelio. „Teisės mokykla jau keletą metų taiko informacines technologijas studijų procese, o pandemijos metu buvo išplėstos ir išbandytos taip pat naujos nuotolinių paskaitų, diskusijų, seminarų galimybės, vyko nuotolinis patyriminis mokymas „Teisės patirčių kambaryje“, kuriame teisine patirtimi su studentais dalijosi ir diskutavo teismų, įvairių kitų organizacijų ir institucijų teisės praktikai“, – sako L. Jakulevičienė. Visos MRU teisės studijų programos jau pertvarkytos pagal mišraus (angl. Blended learning) mokymosi modelį, o užsienio studentai nuo rudens pirmą semestrą MRU galės pilna apimtimi studijuoti nuotoliniu būdu. Tokias studijų galimybes turės ir studentai iš atokesnių Lietuvos regionų. 

Teisininkas – nebūtinai teisėjas ar advokatas 
MRU profesorė teigia, kad vis dar gajus stereotipas teisės studijas tapatinti tik su klasikinėmis teisinėmis profesijomis – teisėjo, advokato, notaro, prokuroro ar antstolio. „Šiuolaikinis teisininko išsilavinimas suteikia kompetencijų, reikalingų daugelyje profesijų ir jau seniai nebėra vien klasikinės profesijos pagrindas, be to, didėja naujų – specializuotų teisininkų paklausa”, – pastebi L. Jakulevičienė. Viena iš tokių sričių – finansinės technologijos. 2019-2020 metų „The Fintech Landscape in Lithuania” ataskaita rodo, kad fintech sritis yra viena labiausiai augančių – 2017 metais darbuotojų skaičius čia svyravo apie 1900, o 2019 metais išaugo kone dvigubai iki 3400 darbuotojų. Fintech sektoriuje daugiau kaip pusė (66 proc.) dažniausiai samdomų darbuotojų yra atitikties ir pinigų plovimo specialistai, o teisinės pareigybės sudaro 49 proc. „Sparčiai Lietuvoje augančiam finansinių technologijų (Fintech) sektoriui, atsiranda nauji teisiniai santykiai ir teisinis reguliavimas, todėl didėja specialistų, išmanančių ir teisę, ir finansų technologijų specifiką, poreikis, – sako MRU profesorė. – Atitikties pareigūnai, pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos specialistai, naujųjų finansinių technologijų „detektyvai” – tik keli naujų teisinių profesijų pavyzdžiai, ir šios specializacijos teisininkai iki šiol nebuvo ruošiami”. Reaguojant į darbo rinkos poreikius 2020 metais MRU startuoja nauja bakalauro programa „Teisė ir finansinės technologijos (fintech)”. Prie šios bakalauro programos kūrimo prisidėjo beveik dešimt Lietuvos verslo įmonių bei tarptautinių teisės žinynų pirmaujančių fintech srityje pripažintų advokatų kontorų, kurių atstovai dalyvaus rengiant teisininkus su finansinių technologijų specializacija. „Tai būsimieji absolventų darbdaviai, kurie jau šiuo metu susiduria su specializuotas žinias turinčių teisininkų trūkumu, todėl aktyviai dalyvavo prie pačios programos turinio kūrimo bei aktyviai įsitrauks į studijų procesą suteikdami praktinių žinių, formuodami užduotis studentams, praktikos, stažuočių vietas”, – apie naują bakalauro programą sako L. Jakulevičienė. Vien teisinis išsilavinimas su šia specializacija leis siekti karjeros įvairiose finansinėse institucijose, bankininkystės, investavimo ir draudimo sektoriuose, skolinimo paslaugas teikiančiose ir kibernetinį saugumą užtikrinančiose įmonėse. 

Teisininkų trūksta ir valstybiniam sektoriui 
Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla vykdo ir kitas specializuotas teisės bakalauro programas, kurios orientuotos į konkrečių valstybės sistemų poreikius, tačiau teisės specialistų valstybiniame sektoriuje nuolat trūksta – ypač ikiteisminio tyrimo, muitinės ar penitencinėje sistemose. „Kasmet studijų programą „Teisė ir muitinės veikla” baigia apie 50-60 absolventų, tačiau dalis iš jų dirba itin perspektyviame privačiame logistikos sektoriuje, o visoje muitinės sistemoje nuolat trūksta virš 300 darbuotojų, kuriems būtinas arba pageidautinas teisinis išsilavinimas. Itin specializuotą bakalauro programą „Teisė ir penitencinė veikla” kasmet baigia apie 10 absolventų, tačiau penitencinėje sistemoje nuolat trūksta apie 30 darbuotojų su teisiniu išsilavinimu bei apie 50 darbuotojų pareigybėse, kuriose teisinis išsilavinimas yra pageidautinas”, – sako L. Jakulevičienė. 
Teisės specialistų trūkumas jaučiamas visose teisinėse srityse, ypač Lietuvos regionuose. Vis dar jaučiamas vidurinės grandies teisininkų trūkumas darbui regionų antstolių kontorose ir jų skyriuose. Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės, antstolės Ingos Karalienės, nors pagal Antstolių įstatymą antstolių padėjėjams pakanka ir aukštojo teisinio išsilavinimo, tačiau antstoliui jau būtinas universitetinis teisinis išsilavinimas. „Žvelgiant į profesinę perspektyvą, specialistui su universitetiniu išsilavinimu antstolio karjera yra žymiai perspektyvesnė”, – sako I. Karalienė. Teisininkų poreikis nemažėja ir klasikinėse teisės profesijose, o teismų sistemoje pastebima tendencija, kad pretendentų į teisėjus vis mažėja. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, norinčių tapti teisėjais ir laikančių teisėjų egzaminą skaičius vis mažėja – 2017 m. teisėjų egzaminą laikė 74 asmenys, o 2019 m. šis skaičius sumažėjo iki 53. Panašios tendencijos ir Lietuvos advokatūroje. Tad teisininko išsilavinimas suteikia plačias karjeros galimybes, ir jau seniai nebėra vien klasikinės profesijos pagrindas. Aukšta naujas specializuotas kompetencijas įgijusių teisininkų paklausa darbo rinkoje ir aukšti teisininkų įsidarbinamumo rodikliai paneigia visuomenei peršamus stereotipus, o technologijų taikymas teisėje ir rengiant teisininkus bus reikšmingas ne tik teisininko karjeroje, bet ir prisitaikant prie naujų, ekstremalių situacijų pasaulyje.