Finansuojami mokslo projektai

2019-12-13

Kiek paplitęs aplinkai draugiškas elgesys paauglystėje?

ezra-jeffrey-comeau-l2afmzg1ob8-unsplash

Klimato kaita yra vienas grėsmingiausių globalių iššūkių, reikalaujančių skubių ir mokslu grįstų sprendimų (European Commission, Paris Agreement, 2015). Įprastai klimato kaitos keliamų problemų sprendimo būdai remiasi technologijų, fiziniais bei ekonomikos mokslais (Stern, 2007), o toks požiūris visai ar beveik neatsižvelgia į psichologinių veiksnių, susijusių su klimato kaita, svarbą (Vlek & Steg, 2007).
Yra būtina žinoti ir suprasti, kodėl ir kaip žmonės priima aplinkai palankius sprendimus, kadangi klimato pokyčiai vyksta ne tik dėl natūralių procesų, bet ir didžiąja dalimi yra nulemti žmogaus veiklos. Vadinasi, veiksnių, skatinančių aplinką tausojantį elgesį, identifikavimas turėtų būti prioritetinė aplinkos psichologijos tyrimų sritis, o dabartiniame etape aplinkos psichologija Lietuvoje yra nauja ir menkai išvystyta mokslo sritis. Itin svarbu tyrinėti ne tik suaugusius asmenis, bet ir paauglius, kurie kaip tik šiuo gyvenimo tarpsniu ieško tapatumo, dėlioja ir grynina vertybes, susidaro elgesio normas, formuoja įsitikinimus.
Labai tikėtina, kad būtent paauglystėje išryškėja gamtai draugiškas elgesys ir tas elgesys gali būti įgalintas, kadangi paaugliai patys gali pasirinkti (arbe nepasirinkti) įvairias aplinkai draugiškas elgesio formas, pvz., nepirkti vandens vienkartiniuose buteliuose, apsipirkimo metu naudoti savo daugkartinį pirkinių krepšį, rūšiuoti atliekas ir pan. Gamtai draugiškas elgesys gali būti susijęs ir su paauglių žiniomis apie klimato kaitos grėsmę.
Aplinkai draugiško elgesio tyrinėjimas paauglystėje, jautriame raidos periode, gali padėti atsakyti į klausimą, kaip vystosi ir kinta aplinką tausojantis elgesys, kuris yra suprantamas kaip kasdieniai žmogaus pasirinkimai aplinkos naudai (pvz., atliekų rūšiavimas). Mykolo Romerio universiteto vykdomo mokslo projekto „Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai“ (GOGREEN) tyrėjų komanda (vadovė prof. dr. Rita Žukauskienė) bando atskleisti aplinką tausojančio elgesio formavimosi ir skatinimo psichologinius mechanizmus. Vienas iš keliamų uždavinių yra paauglių sąmoningumo apie žmogaus sukeltą klimato kaitą lygio bei aplinką tausojančio elgesio paplitimo nustatymas. Tyrimas buvo atliekamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (reprezentatyvi apklausa).
Tyrimo metu apklausti 508 paaugliai nuo 13 iki 17 metų (M = 15,10; SD = 1,395), iš jų 251 mergina (49,4 proc.). Taip pat namų ūkyje buvo apklaustas ir vienas iš paauglių tėvas/globėjas. Apklausos duomenys atskleidė, kad net 97,6 proc. paauglių sutinka, kad vyksta klimato kaita. Iš jų 7,7 proc. mano, kad klimato kaita vyksta tik dėl natūralių procesų, 12,2 proc. – kad tik dėl žmonių veiklos.
Trečdalis paauglių (29,3 proc.) mano, kad klimato kaita vyksta daugiausiai dėl žmonių veiklos, nors prisideda ir gamtos procesai, beveik trečdalis – kad klimato kaitą vienodai lemia gamtos ir žmonių veikla (26,4 proc.), kiek mažiau - kad klimato kaita daugiausiai vyksta dėl gamtos procesų, bet prisideda ir žmonių veikla (22 proc.). Tik nedidelė paauglių dalis, t.y. 0,6 proc., galvoja, kad klimato kaita nevyksta. Taip pat 1,8 proc. apklaustųjų nurodo neturintys žinių, kodėl vyksta klimato kaita. Galima teigti, kad Lietuvos paaugliai turi žinių apie pasaulyje vykstančią klimato kaitą.
Kitas svarbus aspektas, kuris, tikėtina, gali atsispindėti konkrečiame gamtai draugiškame elgesyje, - kiek pats paauglys mano, kad yra gamtai draugiškas žmogus. Beveik pusė (48,1 proc.) paauglių sutinka, kad nekenkti aplinkai yra viena esminių jų gyvenimo nuostatų, daugiau nei pusė paauglių mano, kad jie yra aplinkai nekenkiantys (61,8 proc.) bei aplinką tausojantys asmenys (60,3 proc.). Tai rodo paauglių sąmoningumą aplinkos saugojimo klausimu. Įdomu, ar žinios apie klimato kaitą ir savęs matymas kaip nekenčiančio ar aplinką tausojančio žmogaus atsispindi elgesyje, tai yra, ar paaugliai kasdieniame gyvenime naudoja gamtai draugišką elgesį ir kokias šio elgesio formas dažniausiai. Apklausos rezultatai yra optimistiškai nuteikiantys, kadangi yra didelė dalis gamtai draugiškų elgesių, kurie labai aktyviai naudojami.
Pavyzdžiui, paaugliai teigia, kad domisi, kaip gali išsaugoti gamtą (54,9 proc.), priduoda plastiko butelius į supirkimo punktą (79,1 proc.), apsipirkimo metu naudoja daugkartinius maišelius sveriamiems produktams (37,8 proc.) bei savo daugkartinį pirkinių krepšį (51,8 proc.), o 63,1 proc. paauglių rūšiuoja nesuperkamą plastiką. Atitinkamai ir nuostatos į minėto elgesio formas yra teigiamos, t.y. dauguma paauglių (84,7 proc.) mano, kad daugkartinių pirkinių krepšių naudojimas saugo aplinką, kad nepridavus plastiko butelių į supirkimo punktą (85,2 proc.) aplinkos problemos didėja, o nesuperkamo plastiko rūšiavimas (83,6 proc.) mažina aplinkos problemas. Vadinasi, galima manyti, kad žinios apie klimato kaitą, savęs, kaip aplinkai draugiško asmens, supratimas bei įsitikinimai, kad konkretus elgesys prisideda prie gamtos saugojimo, gali skatinti ir tam tikrą gamtai draugiško elgesio raišką ir naudojimą.
Tiesa, tarp dažniausiai paplitusių gamtai žalingų elgesių, išryškėja karštų gėrimų pirkimas vienkartiniuose puodeliuose (50 proc.) bei geriamo vandens pirkimas buteliuose (69,4 proc.). Galima spėti, kad šie du elgesiai gali būti susiję su paplitusiu paauglių visuomenėje madingu elgesiu (pvz., pirkti kavą/arbatą vienkartiniuose puodeliuose išsinešimui) ar priimtinu tarp bendraamžių elgesiu (pvz., pirkti geriamą vandenį buteliuose, o ne naudoti gertuves). Taip pat, gali būti, kad geriamo vandens kokybė ar prieinamumas prie jo nėra tokie geri, kaip galėtų būti. Tačiau apklausos rezultatai rodo, kad visgi daugumai paauglių (76,6 proc.) yra pasiekiamos vietos, kuriose jie gali gauti kokybiško geriamo vandens. Taigi, gali būti, kad tiesiog nėra susiformavęs įprotis (pvz., mokyklose ar namuose nėra įprasta gerti vandenį iš čiaupo ir/ar naudoti gertuves). Įdomu, kad žinios apie tai, kad geriamo vandens pirkimas buteliuose didina aplinkos problemas (taip mano net 66,3 proc. paauglių) neatsispindi elgesyje.
Galima kelti prielaidą, kad žinios ir įsitikinimai dar nėra pasiekę realizacijos lygmens. Iš kitos pusės, bent plastiko butelių pridavimas į supirkimo punktą yra vykdomas. Aišku, tai galima sieti su asmeninės naudos skatinimu (grąžinami pinigai už tarą).
Vadinasi, paauglystėje aplinkai žalingo elgesio mažinimui (tiek geriamo vandens buteliuose pirkimui, tiek vienkartinių puodelių, skirtų karštiems gėrimams, naudojimui) turi būti skiriamas didesnis dėmesys, vykdant šviečiamąją ir ugdomąją veiklą, aiškinant, kodėl šio elgesio rūšys turėtų būti mažinamos ir kaip (parodant alternatyvų elgesį, tarkime, vandens gertuvių ar daugkartinių karštų gėrimų puodelių naudojimą). Taigi atliktas situacijos įvertinimo tyrimas parodė, kad paaugliai suvokia žmogaus poveikį aplinkai, patys kasdieniame gyvenime dažnai naudoja įvairias aplinkai draugiško elgesio formas, tačiau kai kurias netinkamo, t.y. aplinkai žalingo, elgesio formas reikėtų mažinti, o dar geriau, - skatinti tinkamą elgesį. Yra tikimasi, kad tyrimo rezultatai padės sukurti žinių bazę, kurios dėka bus galima kurti ir/ar tobulinti ugdymo metodus, kuriais paaugliai bus mokomi gamtai draugiško elgesio.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto numeris 09.3.3-LMT-K-712-01-0017) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslų taryba (LMTLT). Daugiau informacijos apie projektą, naujienas bei sklaidą galima rasti http://gogreen.mruni.eu/ puslapyje.




Teksto autorės: Oksana Malinauskienė, dr. Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, dr. Goda Kaniušonytė, prof. dr. Rita Žukauskienė (Mykolo Romerio universiteto aplinkos psichologijos tyrimų centras)